![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif?v=88.8){kind=small}
Pabandome pasiaiškinti.
Kadangi pagrindinis kuras - gamtinės dujos (nepagrindinis - biokuras, perkamas iš tiems patiems akcininkams priklausančių įmonių, teoriškai skelbiama, kad jis gerokai pigernis už dujas, o mazuto naudojimas šiais laikais turi būti baudžiamas sušaudant), galima įtarti, kad 21 cnt/kWh yra gamtinių dujų kaina.
Dujų kaina
Leiskite jums paaiškinti, iš ko susideda Vilniaus energijos perkamų gamtinių dujų kaina. Na, komercinių paslapčių aš neatskleisiu, bet pasinaudodamas viešai prieinama informacija gamtinių dujų pirkimo kainai nustatyti vadovaujuosi VKEKK tinklapyje pateiktu gamtinių dujų improto kainos, ant LT/BY sienos grafiku: http://www.regula.lt/lt/dujos/duju-kaino
2011 metų gruodžio mėnesį gamtinių dujų importo kaina buvo 1250 Lt už 1000 kubinių metrų.
Dujų tiekimo kaina
Gamtinių dujų tiekimo įmonės uždarbis (tiekimo marža) 2011 metais buvo reguliuojama ir siekė 34 Lt už 1000 kubinių metrų (galėjo būti taikoma ir mažesnė). + tiekimo kaina 20 Lt/1000kubinių metrų (buvau praleidęs, barstausi pelenais, tačiau galutinėje kainoje tai tik 0,2 vnt /1kWh įtaka).
Dujų transportavimo kaina
Vilniaus energija didžiąją dalį dujų suvartoja TEC2 ir TEC3, iki kurių dujų transportuoti skirstymo tinklais nereikia, tad lieka tik perdavimo dalis. 2011 metams nustatyta vidutinė dujų perdavimo kaina siekė 40,61 Lt už 1000 kubinių metrų. Kadangi šilumos tiekėjai nėra tolygūs vartotojai, jiems kaina kiek išauga ir Vilniaus energijai siekia apie 45 - 50 litų už 1000 kubinių metrų. Gamtinių dujų kaloringumas 9300 kWh energijos iš tų pačių tūkstančio kubinių metrų.
1kWh dujų kaina
Panaudojame elementarią matematiką ir gauname: (1250+34+50+20)/9300=0,143 Lt/kWh=14,5cnt/kWh. Tokia yra reali kuro kainos dedamoji šilumos kainoje. Man tai nei iš tolo nepanašu į 21+ cento. Gal šilumos tiekėjai turi kokių nors man nežinomų kuro pirkimo sąnaudų? Matematika yra tokia ir jokių abrakadabrų, tokių kaip lyginamasis kuro suvartojamas 1 parduotai kWh, vartotojams neituri būti pateikiamas.
Veiklos, įrenginių efektyvumas yra tiekimo įmonės problema.
Pasitikrinimui - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viešai skelbiama dujų pirkimo su transportavimu kaina 1914 Lt už toną naftos ekvivalento. 1 tne yra 11630kWh. Iš to gauname, kad vidutinė LŠTA narių perkamų dujų kaina yra 16,4 cnt/kWh. Tai vidutinė kaina, įvertinant ir tuos, kurie dujas transportuojasi ir perdavimo ir skirstomaisiais tinklais. Taip pat LŠTA tinklapyje yra pateikiama gruodžio mėnesio kaina grafike http://www.lsta.lt/images/Kuro_kainos/Du
Dar daugiau - kokie skaičiai pabirtų pradėjus analizuoti panaudojamo biokuro (kuris, yra toks pigus ir, ironizuojant, praktiškai nemokamas) įtaką galutinėje kuro kainoje? O vertinant generuojamą elektrą ? Ir ta vidutinė 16,4 cnt kuro dedamoji šilumos kainoje sumenktų.
Apibendrinant - reklama yra mažų mažiausiai nekorektiška.
Petrašiūnų elektrinės statyba pradėta 1928 metais. Du generatoriai po 3,2 MW galios paleisti 1930 metais, trečiasis 10MW galios 1938 metais. Pastatė elektrinę ir elektrą pardavinėjo tokia "Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinė bendrovė" (akcininkai belgaiir kai kurie aukšti valstybės veikėjai) su miestu sudariusi drakonišką koncesijos sutartį 1922 metais (kaip tai susišaukia su šiomis dienomis, tiesa?), pagal kurią gavo išimtines teises gaminti ir pardavinėti elektrą Kaune iki 1950 metų.
Šiandieniniame koncesininko veiklos kontekste (www.commonsense.lt ir http://rokiskis.popo.lt iškėlė daug klausimų ir padarė statistinių analizių vilniečių pašildymo tematika) aš noriu jums papasakoti, kaip piktnaudžiavimo klausimai buvo išspręsti 1933 metais.
Taigi, minėta bendrovė turėdama monopolį, elektrą šviesai pardavinėjo po 1,35 Lt/kWh, pramonei po 1,05 Lt/kWh (palyginimui sviesto kilogramas tada kainavo apie 2,5 Lt). Nebeapsikentę aukštų elektros kainų kauniečiai ne šiaip pakėlė triukšmą, bet įkūrė taip pavadintą 14-kos komisiją, kuri suorganizavo grandiozinius protestus ir pirmąjį Europoje elektros vartojimo boikotą. Kad nenaudoti monopolisto gaminamos energijos, pradėjo veikti kvartalinės elektros stotelės. Apie tokį unikalų judesį pranešė Skandinavijos, Vokietijos, Britanijos radijo stotys.
Visuomenė reagavo taip vieningai ir taikliai, kad po kelių dienų Vyriausybė paskyrė komisarą elektros reikalams, o nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo "Elektros energijos kainoms normuoti įstatymas", kuris numatė, galimybę reguliuoti kainas : "Viešajam reikalui esant, Vidaus Reikalų Ministeris turi teisę nustatyti aukščiausių kainų tarifus elektros įmonių duodamai ėmėjams elektros energijai. Šitie tarifai gali būti įvairūs, žiūrint elektros energijos gaminimo ir vartojimo sąlygų" ir prievolę gamintojams, tam reguliavimui paklusti (administratoriaus paskyrimas, baudos, etc.). Nustatytos kainos šviesai buvo 0,82 Lt/kWh, pramonei - 0,40 Lt/kWh. įstatymas paremtas viešo ir privataus intereso suderinimo logika, nes kalbama apie tarifo pagrįstumą.
Kol kas man neteko niekur aptikti, kad tokia energetikos reguliavimo praktika buvo taikoma ir kitose šalyse, bet pažadu - pasidomėsiu.
Po tokios koncesijų patirties savivaldybėms buvo rekomenduota svarstyti elektros gamybos ir tiekimo klausimus valdyti pačioms. 1933 metais Telšių savivaldybė pastatė dyzelinę elektrinę, kurios gaminama elektra kainavo 1 Lt/kWh, pelnas buvo naudojamas miestiečių reikmėms. Bet čia pasireiškė viena iš tų ydų, dėl kurių aš netikiu efektyviu valstybės dalyvavimu energetikos versle - po kurio laiko buvo atleistas elektrinės vedėjas, kuris "nesilaikė tarnybinės drausmės ir vykdė netikslią finansų apskaitą".
Iš kur aš čia viską taip žinau? Ne, aš nesėdėjau archyve ir nevarčiau šūsnių dokumentų. Žinote, pensija kai kuriems žmonėms suteikia galimybę panaudoti savo patirtį ir laiką tokiems įdomiems atradimams. Šiemet, daug metų energetikoje pradirbęs Stasys Bilys išleido knygą PIRMOSIOS ELEKTRINĖS LIETUVOJE, kurioje visa tai ir gerokai daugiau surašyta. Knygos nenusipirksite knygynuose, todėl tie, kurie nori sužinoti daugiau, pavyzdžiui, kokios bendrovės valdyboje buvo "Trakų pilies" autorius - kreipkitės, p. Bilys žadėjo keletą padovanoti.
Šis straipsnis patenkino mano norą žinoti kodėl Cameronas penktadienį atrodė toks piktas ir reikalaujantis.
- 500 g paprastų razinų
- 500 g serbentų (aš naudojau juodųjų serbentų uogienę)
- 500 g auksinių razinų
- 500 g džiūvėsėlių
- 500 g rudojo cukraus
- 250 g jautienos lajaus (vietoje jo naudojau kakavos sviestą, jį parduoda šokolado namuose , Rūtos firminėse parduotuvėse ir pan)
- 250 g džiovintų vyšnių, džiovintų spanguolių,
- 125 g susmulkintų riešutų ( migdolų, pekano)
- 1 susmulkintos apelsino žievelės, be baltos dalies ir to apelsino sulčių
- 1 susmulkintos nedidelės citrinos žievelės, be baltos dalies
- 1 tarkuotos morkos
- 1 tarkuoto obuolio
- 1 šaukšto miltų
- 1 šaukšto prieskonių, kokius paprastaui naudoja kalėdiniams kepiniams (cinamonas ir kt.)
- 6 kiaušinių
- 300 ml Guinness (aišku galima ir kokio kito, išraiškingo skonio, tamsaus alaus)
- žiupsnio druskos
- sviesto indo, kuriame bus verdamas pudingas, sienelių sutepimui
- 5 šaukštų brendžio
- galima pridėti dar ko nors panašioje dvasioje
Ką daryti?
1. dideliam patogiam dubenyje sumaišyti visas sausas sudedamąsias dalis (razinas, miltus, cukrų, džiūvėsėlius, sutarkuotą ar kaip kitaip susmulkintą kakavos sviestą etc.)
2. suplakti kiaušinius ir sumaišyti su sausomis sudedamosiomis dalimis
3. supilti Guiness, apelsino sultis ir brandy
4. metalinio dubens sieneles ištepti sviestu, sudėti į jį mišinį, išlyginti paviršių, jį uždengti kepimo popieriumi (iškirpti tinkamą apskritimą)
5. dubenį sandariai uždengti folija, kad vedant nepatektų vanduo ar garai
6. dubenį įstatyti į didelį puodą ir pripilti tiek vandens, kad apsemtų 3/4 dubens (prancūzai tai vadina Bain Marie)
7. virti kokias 4 - 5 valandas (vanduo išgaruoja, todėl būtina jo nuolat papildyti)
8. išvirus, foliją reikia nuimti ir pudingą brandinti vėsesniam kambaryje. Aš jį nuolat palaistau brendžiu.
Kaip valgyti?
Prieš išimant iš dubens pudingas paprastai pašildomas toje Bain Marie ir išverčiamas į lėkštę (jei sienelės suteptos sviestu, turėtų pakankamai lengvai išsiimti). Į stalą patiekiama apipylus brendžiu ir padegus, vaizdas gaunasi toks:
(http://www.visualphotos.com/)
Valgoma su brendžio sviestu.
Man asmeniškai labai skanu. Pasidarius daugiau jį galima laikyti ir iki velykų, nuo to jis tampa tik skanesnis (nepamirštant pagirdyti brendžiu).
Geras gamybos video yra čia.
Išvadas tegul kiekvienas pasidaro savas, tačiau akivaizdu, kad socialinei apsaugai išleidžiama didelė dalis lėšų.
Gaila, kad Lietuvoj tokių žmonių yra nedaug ir gerokai daugiau valkatų, tinginių, smaukalų, komunistinių biezdarių, kuriems turi kažkas kažką duoti ir bet kas, kas kažką sugeba sukelia įsiūtį ir neapykantą, o nesėkmė ar, šiuo atveju mirtis sukelia laimės priepuolius ir pseudo revanšistinius jausmus.
Įdomu, kaip toliau viskas klostysis.
Vaikinas iš St. Etienne, užaugęs prancūziškoje multikultūralistinėje aplinkoje, vos pradėjus alžyro kilmės Prancūzijos piliečiams švilpti grojant La Marsellaise,metė įžvalgą iš minkštų priebalsių (taip tik prancūzai moka ištarti) "You'll see - they not gonna finish the match. I tell you, they not gonna finish the match". Paaiškinsiu, kad himnas buvo šalies, kurioje jie gimė ir gyveno, dar daugiau - ten gimė jau ir jų tėvai. Vaizdelis buvo toks:
Les Blues pirmavo 4:1, kai situacija tapo nebekontroliuojama, į VIP zoną lėkė buteliai ir kiti daiktai, o piliečiai pasipylė į aikštelę. Zidane buvo apšauktas Harki (kas realiai reiškia išdavikas). Mačas, turėjęs suartinti dvi šalis buvo nutrauktas.
Be abejo, šitame kontekste reiktų paminėti Pancūzijos -Alžyro karą, kuris baigėsi referendumu 1962 metais ir Alžyro nepriklausomybe.
Patikrinimai yra gana logiška Komisijos darbo seka, nes šis procesas pradėtas dar 2007 metais Komisijai atlikus energetikos sektoriaus apžvalgą. Tokie procesai Vakarų Europoje jau vykdyti Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje (E.ON, MOL, GDF ir kt.)
Be to, reiktų atkreipti dėmesį, kad: "The fact that the Commission carries out such inspections does not mean that the companies are guilty of anti-competitive behaviour, nor does it prejudge the outcome of the investigation itself."
nesu piktą menantis, bet mano atmintis gera, o ir 2020 arčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl užsirašau ir pasidedu čia vieną pažadą:
"Lietuvoje 2020-aisiais pradėjus veikti atominei elektrinei, kilovatvalandės kaina šalyje sieks apie 18,3 centus – daugiau kaip 2 centais brangiau, nei dabar. Tokius skaičiavimus paskelbė Lietuvos elektros tinklo vadovas bei su „Hitachi“ dėl naujosios atominės elektrinės besiderančios vyriausybinės komisijos narys Virgilijus Poderys. Lrytas.lt jis prognozavo, kad naujoji atominė elektrinė savo elektrą tieks pigiau, nei 18,3 ct/kWh. „2020-aisiais vidutinė 18,3 ct/kWh elektros kaina prognozuojama numatant, tuo metu elektra bus tiekiama ir iš brangesnių elektrinių, nei naujoji atominė. Manome, kad atominėje kaina bus mažesnė, nei 18,3 ct/kWh“, - lrytas.lt sakė V.Poderys."
""Ypatingos svarbos strateginiai projektai reikalauja naujų jėgų ir naujų idėjų, todėl vadovaujančių darbuotojų kaita yra vienas pagrindinių permainų variklių. Šia taisykle vadovaujamės ministerijoje, to reikalaujame ir iš ministerijai pavaldžių įmonių", - pranešime spaudai sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas."
Čia jau komentarų nereikia.Papildymas: Ignalinos atominėje elektrinės Technologinės tarnybos ir B1 projekto vadovas Vigantas Galkauskas lieka dirbti įmonėje. Ketvirtadienį jėgainės vadovui jis buvo įteikęs prašymą atleisti iš darbo, tačiau, DELFI žiniomis, įmonės vadovybė pasiekė, kad jis liktų poste. "<...> Tik viena aš kada nors norėčiau išgirsti, kas už visa tai atsakys. Va to norėčiau šiame gyvenime“, – DELFI tepasakė jis.28 metus IAE dirbantis V. Galkauskas laikomas vienu geriausių RBMK tipo reaktorių specialistų pasaulyje.
Šiaip čempionatas - nieko gero - turistų bus gal tik 5000, iš jų pusė gruzinų, kuriuos finansuos vyriausybė ir atveš mačui su Rusija, jie naudos neduos, nes - sienas išteplios tkemali padažu, paliks čia kalnus šiukšlių ir tuščių Chvančkara ir Kindzmarauli bačkų; viešbučiai - tušti, o ir tie patys apsilaupiusiomis sienomis ir brangūs - taip verslininkams ir reikia, kad nieko neuždirbs, kempinguose gyvens tik britai - kas čia apskritai per barbarizmas gyventi kempinge..., rugsėjy..., Lietuvoje...???; Lietuvos vėliava - išniekinta mirga prekybcentriuose perukų forma ir spalvos ne smetoninės, viskas primena valentinkę ir net nepanašu į vasario 16-ąją, nors turėtų; rinktinė pralaimės jei ne visas rungtynes, tai bent jau Olimpiada jai nesišviečia; pristatė arenų, kurių niekam nereikia jau ir per čempionatą - bilietai per brangūs, bus tuščia, o po čempionato - kam 60000 Alytui reikia 6000 vietų arenos dunksos visada tuščia ir vienas nuostolis, geriau jau būtų 1000 mažų sporto salių už tuos pinigus pastatę, arba pašalpoms išdalinę. Tačiau didžiausia nuodėmė - krepšinis - vienas nepopuliariausių sportų pasaulyje (jį žaidžia tik negrai ir pietų slavai) ir niekas net Ukrainoj nėra girdėjęs apie tokį žaidimą, todėl mąstančiam žmogui yra gėda matyti, kaip jo sąskaita Lietuvoje visiškai sužlugyti tokie milijonines auditorijas pritraukiantys sportai kaip beisbolas, kriketas ir Takeši pilis. Aš tai čia juokauju, bet kai kurie visa tai šneka rimtais veidais.Sveiki po pertraukos, gerbiamieji.
Ar jums teko kada nors susidurti su korupcija arba interesų protegavimu? Štai skaitau aš rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusio gamtinių dujų įstatymo 38 straipsnį, kuriame kalba eina apie kažkokiu tikslu steigiamą dujų rinkos operatorių, kuris atliks kažkokias mistines funkcijas, kurios bus detaliai išaiškintos viso labo tik ministro įsakymu tvirtinamose taisyklėlėse (o ten gali prirašyti ko tik nori). Panašu, kad projektuojama genetinė klaida su Kainų komisijos ir lyg ir biržos funkcijomis. Taigi, toks neaiškus darinys turės sutelktą galią (informacijos kontrolė) ir užtikrintą finansavimą, cituoju: "Rinkos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. Tuo atveju, jeigu rinkos operatoriaus nustatytos įmokos nepadengia visų būtinų sąnaudų, likusį skirtumą rinkos operatoriui atlygina perdavimo sistemos operatorius. "
Mielieji mano vartotojai, kaip manote, kas už visa tai sumokės? Taip, teisingai - jūs. Tik negaliu paaiškinti kam jums to reikia.
Šiandien dedu pažymėjimą ant stalo
ir baigiu savo šešerių metų, be dviejų mėnesių, darbą valstybės tarnyboje. Realiai tas pažymėjimas pravertė tik atsiimant leidimus į Seimą...
Dėl keletos priežasčių pribrendo laikas pasikeitimams. Iš esmės - buvo gerai, daviau tiek, kiek galėjau, išsinešu daug to, ko ant kupros nešiotis nereiks.
Koridoriai bus tokie, kaip čia ir matosi - sienos, lubos - purkštos juodais dažais, grindys dažytos. Baigiami fasadų, ložių ir inžinerinių sistemų darbai.
Čia praktiškai trūksta tik parketo ir krepšinio stovų:
Tik gerbūvio darbų yra likę nemažai
Treniruočių salė, kaip ir baigta.
Suspės :)
Istorija
Ką nors tokio panašaus, manau dauguma pamenat. Maždaug 1987 - ieji. Balandžio pabaiga. Šeštadienis. Per žiemą kaupę viską, ko galbūt prisireiks - storą skaidrią polietileno plėvelę, kas plastikinius lankus šiltnamiui, kas seną kriauklę, grėblį, stalo indus ir įrankius, skardinę balėją ir kibirą, kas su faneriniuose loveliuose ant palangių paaugusiais pomidorais, VEF'ais, balta patalyne, stiklainiais ir maisto atsargom, viską pasikrovę į zapus, žigulius, moskvičius ir zubrionkus vilniečiai pajuda iš miesto.
Prasideda nervus tampantys neregėto mąsto 7 - 10 automobilių prie šviesoforo kamščiai. O kur dar nuo kaladžių savo šeimos turtą nuėmusių vairuotojų faktorius. Pakeliui sustojama nusipirkti trilitrinį giros iš bačkos, limonado, ir to, kas pamiršta.
Didesni ekstremalai visą sąrašą sugebėdavo susivežioti prigrūstais 37, 36, 26 ar priemiestiniais autobusais (kai kur ir traukiniais) į šalia miesto esančius Žaliuosius ežerus, Rokantiškes, Pavilnį, Valčiūnus, Salininkus arba kiek atokiau įkurtus - Vosyliukų, Valų, Rastinėnų arba Bezdonių sodus ar tiems laikams vos ne 2 valandų kelionės atstumu (22 km nuo centro) esančias Pikeliškes arba apskritai už 40 km esančius sodus Neries ir Žeimenos santakoje. Šeštadienį atsibeldę apie pietus vieni likdavo nakvoti savo 9 projekto fazendose ar bitininkų nameliuose su per pusdienį lauke neišdžiūvusia patalyne, kiti, gi vakare skubėdavo į visuomeninį transportą tam, kad ryte sugrįžtų naujomis jėgomis. Taip prasidėdavo šventas laikas - sodų sezonas. 
( Skaityti toliau... )
Kai taip brangsta nafta, o paskui ją ir dujos, kai kai kas žada kainą sumažinti, o ji, nepaisydama trepsėjimų kyla ir rudenį
Dujų tiekimo sutartys turi keletą pagrindinių sąvybių - dujų kainos formavimo pagrindo, sutarties trukmės, pristatymo vietos reikalavimų. Iš principo dujų kainos formulė atrodo taip:
Kaina= (x*M^2 + y*G^2)^0,5 + z*K;
kur: M - mazuto kaina, G - gazolio kaina, K - kitos dedamosios, x,y,z - dedamųjų svarbą apibrėžiantys koeficientai.
Beje, triukšmas šiuo metu kyla tik dėl Lietuvos dujų pirkimo kainos, nors šis tiekėjas nėra vienintelis. Sau dujas, pagal atskirą ilaglaikę sutartį perkasi Achema - apie 700 mln. kubų, LD importuoja apie 1,5 milijardo kubų, Dujotekana (kurios pagrindiniai klientai yra šilumos tiekimo įmonės) - virš 500 milijonų kubų, ir Kauno termofikacinė elektrinė - apie 270 mln. Apie pastarųjų dviejų įmonių sutartis nedaug kalbama, nors jų atvežtos dujos taip pat virsta šiluma ir elektra mūsų namuose.
( Taigi, kaip atsiranda dujų kaina: )
Šiandien spaudoj perskaičiau, kad konsultantai (šįkart samdyti ne ministerijos, o uosto direkcijos) siūlo dar vieną vietą, kaip geriausią terminalui - Būtingę . Tačiau prieš porą metu tikrai kompetentingi LNG verslo žmonės man aiškino, kad ši vieta nėra tinkama dėl daugelio techninių problemų, be to, magistralinis dujotiekis nuo Klaipėdos iki Palangos tikrai menko pajėgumo, bet oficialiai kol kas orientuojamasi į Kiaulės nugarą. Vakar pro šalį skridau ir padariau keletą foto. Minėtoji nugara - tai smėlio sąnašų salelė tarp konteinerių terminalo ir Kuršių Nerijos:
Na ir dar keletas sekundžių video:
</div>
p.s. kodėl lietuviai mėgsta rudą spalvą? Turbūt todėl, kad Lietuva pusę metų būna ruda.
Papildoma literatūra: http://www.enmin.lt/lt/news/SGD_terminal
Susisiekimo laisvė Europos ekonomikai ir socialiniam gyvenimui yra svarbi kaip oras. Mums, deja, dėl patogaus susisiekimo pietų ir vakarų kryptimis negausiai pasisekė - kelių transportas vargsta dėl dalies nuo mūsų sienos iki Varšuvos (ir šiek tiek už jos), kaip buvo su oro linijomis, manau visi pamenam. O traukiniai... kadaise Petras I pasakė (arba taip gal ir nesakė) 14° 24' 28" South, 71° 18' 0" West (vietovė Peru) шыре, šiaip ar taip, mūsų šalyje pastatyta - 1520mm vėžė, vietoje 1435mm. Kiek yra tekę skaityti - Europos standarto geležinkelio tiesimas Baltijos šalyse iš esmės yra įmanomas, tačiau tai labai rimtas politinis sprendimas, nes reikalauja investicijų iš septynių nulių zonos.
"Senojoj Europoj" viskas paprasčiau. Visose šalyse (išskyrus Ispaniją ir, berods, Graikiją) vėžė vienoda. Kursuoja greiti elektriniai traukiniai.
Paprasčiausiai kokiam Briuselio Gare du Midi (visame pasaulyje traukinių stotys, kažkodėl yra chronių susitelkimo vieta. Be išimties. Skirtingai nuo musiškių čia jie geria ne odekoloną, o pigiausią vermutą), sėdi, tarkime, į Thalys
ir po 75 minučių išlipi Paryžiuje. Su Eurostar iki Londono truks kiek ilgiau nei dvi valandas.
Į Frankfurtą veža ICE:
po trijų valandų Kaiser Strasse užsisakinėjau Schmucker bier. Jei ne sustojimai Lieže, Aachene ar Kelne, viskas truktų trumpiau. Traukinys pasiekia iki 300 km/h greitį. Bilieto kaina, berods, 39 Eurai.
Taigi, bevažiuodamas perskaičiau kovo mėnesio Verslo klasę. Nuo pradžios iki pabaigos. Tiksliau nuo pabaigos iki pradžios. Man patiko naujas formatas. Globalių verslo, socialinių įvykių ir technologijų apžvalga ir svarbiausia - kaip tai kiekvienam mūsų atsilieps. Ir, kaip visada dalis, šį kartą rinktinės kokybės lengvojo turinio. Keletą minčių net pasibraukiau.
Ryto Staselio komentarą apie stulpus, tarifus ir alternatyvas perskaičiau dukart.
Jaučiu pareigą pacituoti tris išvadas:
Išvada Nr.1: šiais laikais vystant energetikos projektus Lietuvoje nėra jokios prasmės tikėtis, kad strateginius investuotojus pavyks pririšti prie lietuviškos „energetinės nepriklausomybės“ totemo visiems laikams, mėginant apriboti investuotojo teisę jam priklausančias akcijas parduoti kada ir kam norint. (dėl šito galima būtų ir padiskutuoti)
Išvada Nr. 2. Rusijoje netrukus dirbs ne tik rizikuoti nebijantys, bet absoliuti dauguma pasaulinių energetikos milžinų. Naftos, dujų gavybos ir elekros energijos sektoriuose. Atsargesni bus tik amerikiečiai, taip pat ir dėl Foreign Corrupt Practices Act nuostatų. Atsiribojimą nuo Rusijos deklaruojantys Lietuvos energetikos strategijos lozungai geriausiu atveju bus vertinami kaip archaiški ir rizikingi.
Išvada Nr. 3. Energetinis šalies saugumo ir socialinės rūpybos aspektai gali derėti tik laimingai susiklosčius įvairiems politiniams bei ūkiniams faktoriams. Tačiau mėginti energetikos investuotojams deleguoti valstybės pareigą užtikrinti socialinę rūpybą yra neperspektyvūs.
