Rekomenduoju:

Truputį sviesto. Baravykus per pusę ir keptuvėn. Tada druskos, žiupsnį čiobrelių...

Kadangi pats parašyti ką nors naudingo nelabai turiu laiko, rekomenduoju jums pasiskaityti  šį  Ž. Šilėno požiūrį į energetikos sektoriuje vykdomą politiką ir galimas pasekmes. Jis - laisvas žmogus, todėl galėtų griebti giliau, bet patiko tai, kad nepridarė esminių klaidų pateikdamas esamą vaizdelį:

Ž.Šilėnas. Energetikos sektoriaus peržiūra dešine akimi - DELFI Žinios - http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/zsilenas-energetikos-sektoriaus-perziura-desine-akimi.d?id=35823047

 Turbūt geriausias būdas pažinti apylinkes kuriose gyveni, o ir šiaip pakeliauti jaučiant pievų, pelkių, miesto kvapą, įkalnių karštį saulėtą dieną ir miškelių gaivą yra motociklas. Ypač tinkantis ne vien asfaltui.   Kad ir toks 600 ccm, 33 kW senukas, (išsamesni duomenys ), (pagaliau radau laiko prisiregistruoti, ta proga policininkai stabdo pasikalbėti - ar gerai traukia, kiek kainuoja, kiek kuro ryja ir t.t.).

Laisvalaikio skaitiniams rekomenduoju šitą, motociklu aplink Pasaulį keliaujančios estų porelės, dienoraštį  http://www.advrider.com/forums/showthread.php?t=480532.
Man ypač gera dalis apie Aziją.

Šiandien "Lietuvos ryte" pasirodė dar vienas straipsnis pokalbiui palaikyti - apie Nord Stream dujotiekį. Paliestas svarbus klausimas, sudėta faktinė medžiaga, kelių užsienio laikraščių apžvalgos tačiau, kaip visada - kokie mes nuskriausti vargšai ir nabagai. Šiuo atveju visiems noriu priminti - mes gyvename Europos Sąjungoje, kurioje galioja ES teisė, kuri mums, šiuo atveju yra palanki, ir kuria mes galime ir privalome naudotis. Šis dujotiekis yra galimybė ir mums. O kodėl labai aiškiai matosi šiame mano greitai primestame žemėlapyje:



Juk visiškai nebūtina tiesiogiai fiziškai jungtis prie būtent tos infrastruktūros.

Tereikia 2 dalykų - pastatyti jungtį su Lenkija (oranžinė punktyrinė linija, 300 km iš viso, 140 km Lietuvoje, 160 km Lenkijoje, yra paduota bendra Lietuvos ir Lenkijos paraiška Europos Komisijai detaliai galimybių studijai dalinai finansuoti)) ir pradėti taikyti ES teisę pilna apimtimi Yamal - Europe dujotiekiui. Tai labai paprasta, nes kitaip ir būti negali. Tokiu atveju gauname 3 galimybes - dalyvauti bendroje ES dujų rinkoje, pasinaudoti alternatyviu tiekimo keliu (Nord Stream), pasinaudoti alternatyviais šaltiniais - 2014metais bus užbaigtas Swinoujscie terminalas Lenkijos/Vokietijos pasienyje, galbūt kada nors bus pradėti eksploatuoti skalūninių dujų telkiniai. Tik dalyvavimas bendroje ES dujų rinkoje nuims galvos skausmą dėl priklausomybės nuo vieno tiekėjo sukeliamų pasekmių. Europos Komisija tokiu atveju nusiima keletą galvos skausmų - panaikinama Baltijos dujų rinkų izoliacija, kurios pagrindu Baltijos šalys reikalauja visokių išimčių iš teisės taikymo, galimybę padidinti dujų tiekimo patikimumą ir įgyvendinti regioninio ir ES masto solidarumo priemones, todėl realu, kad ji tiek koordinavimu, tiek finansiškai prisidės prie tokio projekto įgyvendinimo.
Galva reikia galvot, o ne fantazuot tokiuose dalykuose.

p.s. šiandien prasideda vėžių gaudymo sezonas.

Jeigu rusai ir baltarusai nesusitars, sekmadienį Gazprom grasina apriboti dujų tiekimą į Baltarusiją 85 procentais. Tai reiškia, kad greičiausiai, apribojus jiems tiekiamą kiekį, Baltarusai vartos ir tas dujas, kurios skirtos Lenkijai, Lietuvai ir Kaliningradui. O tai reiškia, kad dujų slėgis ties mūsų siena kris ir mes dujų per Baltarusiją nebegausime. Tokios patirties yra - 2004 metų vasarį taip buvo atsitikę. Dujas į Lietuvos sistemą galima bus paduoti iš Latvijos. Kadangi dabar vasara, o ir šiaip, Achema nedirba, suvartojimas nėra didelis ir tiekiant dujas iš Latvijos vartotojai neturėtų pajusti nepatogumų. Kitaip būtų žiemos metu - dėl įvairių priežasčių (techninių, reguliacinių, Latvijos sistemos pajėgumų paskirstymo ypatumų) pralaidumas, ko gero, nesiektų galimo maksimalaus technologinio ir vartotojus tektų apriboti ( vadovaujantis LRV 2008 m. vasario 26 d.nutarime Nr. 163 “Dėl gamtinių dujųtiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo" nustatytu eiliškumu)
Baltarusai, vadovaujantis sutartimi, turi mokėti 164 USD už 1000 kubinių metrų dujų, tačiau moka 150, savo nuožiūra, be to reikalai su muitų sąjunga ir t.t. Kiek žinau, Baltarusai vardan geresnės kainos siūlė parduoti kelias savo naftos perdirbimo gamyklas, bet rusai atsisakė.

Po 60000 bačkų per dieną jau 2 mėnesius besiveržiant naftai iš Meksikos įlankos gelmių ir darant nežinia kada sutvarkomą žalą, vakar Tony Hayward - BP CEO vakar buvo viešai tardomas JAV Kongrese. Paraudęs ir neturintis atsakymų į didžiąją dalį klausimų, besikratantis atsakomybės ir pasimetęs žmogus, kurio atlyginimas pernai buvo 6 mln. dolerių atrodė kaip berniukas mokyklos direktoriaus kabinete. Jis atsiprašė už tai, kas įvyko, bet į daugumą klausimų atsakinėja - nežinau, aš nebuvau tas, kuris priėmė sprendimą ir t.t. Kongresmenai klausinėjo, ne juokais įsiutę. Kaip dažnai žmonės nori būti dideli ir svarbūs, daug generuojantys ir visagaliai, bet kaip greitai galima tapti tik bejėgiškai mekenančiu "I was not part of the decision making process on this well, I had no prior knowledge." Šitą darbo dieną jis manau norės kuo greičiau pamiršti :) Aišku, korporacijų jau toks likimas - balansuoti tarp akcininkų interesų ir kitų reikalavimų, bet šiuo atveju buvo aiškiai nesubalansuota ir bus dideli nuostoliai.
BP nuolatos turi problemų su savo veiklos poveikiu aplinkai ir incidentų skaičiumi gerokai lenkia Shell, Conoco, Shevron ir kitas didžiasias kompanijas - nuo 2007 dirbantis vadovas bandė teisintis, kad kompanijos politika pasikeitė. Bet faktai rodo ką kita.

Nuo Punžonių tilto iki Nemenčinės yra apie 24 kilometrus. Pučiant priešpriešiniam vėjui, 3 - 4 elektrinio variklio pavara

, sustojant išsikepti dešrelių jums kelionė užtruks apie 6 valandas.

( Pakeliui pamatysite... )

Manęs klausia žmonės - kas čia darosi - kodėl taip brangsta dujos, kas čia "afigiel" - dujininkai, Komisija, ar visi kartu?

Jūsų dėmesiui - gamtinių dujų kainos struktūra buitiniams vartotojams (tiems, kurie dujas vartoja maisto gamybai ir karšto vandens ruošimui (I grupė, suvartojanti iki 500 m3 dujų per metus) ir tiems, kurie dujas vartoja savo būstams (ok - taip pat ir garažams, kirpykloms etc.) šildyti:


Pažiūrim detaliau - dujų importo kaina didėja nuo 74 iki 96 cnt už kubą, t.y. 22 centais. Kartu su importo kaina, didėja PVM - 5 - 6 centais susimokėsim daugiau mokesčių. Dujų skirstymo kaina nesikeičia, dujų perdavimo kaina nesikeičia - priminsiu, kad pagal gamtinių dujų įstatymą perdavimo ir skirstymo veiklų pelningumas apribotas iki 5 procentų metinio ikimokestinio pelno. Toliau - ta kainos dalis, dėl kurios labiausiai pyksta žmonės - "tarpininkavimo" - kitaip sakant pajamų už dujų pardavimą dalis (tiekimo marža) - 3 centai vienam kubiniam metrui. Dujų tiekimo saugumo kainos dalis - tai dujų atsargų, skirtų buitiniams vartotojams jas tiekti dujų tiekimo sutrikimo atveju, saugojimo Latvijos požeminėje dujų saugykloje kaina.

Kokią tai vidutinę įtaką turės namų ūkiams - maistui gaminti dujas vartojantys žmonės vidutiniškai suvartoja po 8 kubus dujų per mėnesį - taigi jų išlaidos padidės kiek daugiau nei 2 litais. Tie, kurie šildosi namus, per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 170 -180 kubų, jų šeimos biudžetaui kainos augimas atsieis apie 47 litus per mėnesį. Ką gaus biudžetas? - atitinkamai 0,48 - 8,75 lito daugiau pajamų.

Akivaizdu, kad didžiausią įtaką daro dujų importo kainos augimas. Dujų importo kaina (ta, už kurią mums dujas parduoda "Gazpromas") apskaičiuojama atsižvelgiant į konkuruojančio kuro - mazuto ir gazolio kainas. Nuo 2009 antros pusės naftos, o kartu ir jos produktų kaina kyla (akivaizdžiai matom - nuolat brango degalai). Negana to - kainos skaičiavimams naudojamas JAV doleris, kas iki šiol buvo, sakykime, palanku, tačiau eurui krentant, mums doleris brangsta, o tai daro labai ženklią įtaką.
Niekam ne naujiena, kad dujos Rusijos valdžiai - ir politikos darymo įrankis, tad mūsiškiams priimant bravūriškus sprendimus jie tų formulių peržiūrinėti į geresniąją pusę neskuba, bijau tik kad į blogesniąją neperžiūrėtų, nes pelningumą jie savo visada pasiims ir dar žmones privers savo valdžia būt nepatenkintais. Kita mūsų bėda - alternatyvų nebuvimas mes paprasčiausiai priklausomi nuo vieno vamzdžio ir nuo vieno dujų tiekėjo.

p.s. plačiau apie mazuto, gazolio, USD kainas yra Kainų komisijos tiklapyje: http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=4840

p.p.s. Čia pasidalinu informacija iš BNS - Latvijos dujų importo ir skirstymo bendrovė "Latvijas gaze" informavo apie sprendimą dujas buitiniams vartotojams nuo liepos mėnesio branginti 21-38 proc.
Dujų įkainių didinimas siejamas su išaugusia jų importo kaina, nepalankiais valiutų kursų pokyčiais, nuo metų vidurio šalyje įsigaliosiančiu dujų akcizu.
Dujos jų mažai sudeginantiems gyventojams brangs 21 proc., daugiau - 38 procentais.
Dujų įkainiai buitiniams vartotojams Latvijoje peržiūrimi kas pusmetį - nuo metų pradžios ir vidurio.
Nuo šių metų sausio dujos Latvijoje pigo 5-9 procentais.

Nekonvencinės dujos (angl. unconventional gas) yra šios: CBC (Coalbed Methane) - gamtinės dujos, išgaunamos iš anglies telkinių darant gręžinius ( pvz. - Kanadoje, Albertoje) ,CMM (Coalmine Methane) - iš esmės - tas pat tas, kas ir CBC, tik anglies kasyklose surenkamos metano dujos , Skalūninės dujos (Shale gas)- gamtinės dujos, išgaunamos iš skalūno sluoksnių, esančių po žeme, naudojant horizontaliuosius gręžinius, Tight Gas - gamtinės dujos, skirtingai nei įprastinės gamtinės dujos, išgaunamos iš kietų uolienų sluoksnių, Dujų hidratai (Gas Hydrates) - metano klatratai, paprastai slūgsantys po vandeniu - ledo būvio metano dujos..

Mūsų Energetikos atašė Briuselyje pasidalino informacija iš IFRI (Institut Français des Relations Internationales) organizuoto renginio apie šiuo metu populiarias netradicines - skalūnų dujas. Kadangi čia yra informacijos iš pirmųjų lūpų - paskleisiu plačiau:

Informacija iš JAV (D.Gautier. JAV geologinė tarnyba):

JAV potencialas milžiniškas. Atsižvelgiant į pradėtus tyrimus – iki šiol žinoma tik apie nedidelį kiekį skalūno dujų resursų. Iki 2020 m. iš skalūnų dujų JAV planuojama gauti apie 20 proc. visų išgaunamų dujų
Pagrindiniai skalūno dujų išgavimo trukdžiai: geologinės rizikos; rinka – kapitalas, konkurencija su tradiciniais tiekėjais; techninės problemos – specialios įrangos turėjimas, esantys vamzdynai, cheminiai ginklai, etc.; aplinkosauginis poveikis – šachtų tankumas (turint omeny, kad reikia horizontalių gręžinių), vandens kokybė; reguliavimo aplinka – licencijos, teisinės bazės formavimas, žemės savininko ir išgavėjo teisiniai santykiai, ypač žemės išpirkimas, etc.

Informacija iš Lenkijos (E.Zalewska. Lenkijos Aplinkos ministerija):

Lenkija tikisi, kad 2030 m. elektros gamyba iš branduolinės energijos sudarys 15.7 proc., iš atsinaujinančių išteklių – 18.8 proc., iš anglies – 36 proc., iš rausvųjų anglių (lignito) – 21 proc iš dujų – 6.6 proc., iš kitų šaltinių – 1.9 proc.
Lenkijoje suteikti 58 leidimai tyrinėti skalūno dujų potencialą.
Lenkija, manoma, turi vieną didžiausių potencialų išgauti skalūnų dujas, ypač Pomeranijos regione. Iki šiol oficialiai nė viena skalūninių dujų vieta nėra atrasta (no shale gas fields have been documented in Poland yet), yra tik preliminarūs vertinimai ir įžvalgos. Prognozuojamas toks tolimesnis skalūninių dujų verslo tvarkaraštis – pirmosios šachtos iki 2010 m. pabaigos, pirmieji preliminarūs rezervų vertinimai – po 4-5 metų, gamyba galima po 10-15 m.
Skalūnų dujos gali įtakoti energetikos ir klimato kaitos politiką: sustiprinamas tiekimo saugumas, diversifikuojami šaltiniai, dujų deginimas, lyginant su dabar Lenkijoje daug naudojamų anglių daromu poveikiu, yra aplinkai palankus.

Shell atstovybė Nyderlanduose (H. van der Loo) :

Kol kas nekonvencinės dujos yra labai naujas ir "netikras" dalykas (atkreipiu dėmesį - verslo kol kas atstovai gana atsargiai vertina galimybes)Europoje, daugiau remiamasi preliminariais skaičiavimais, o ne aiškiai žinoma informacija. Tikėtina, kad daug gamintojų praras savo investicijas prieš tai, kai bus gautas pirmas pelnas iš skalūno dujų, jei tai apskritai įmanoma.
Shell vertinimu Prancūzija, Vokietija, Vengija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Jungtinė Karalystė – šalys, kuriose yra potencialas.
Nekonvencinių dujų stimulais gali būti: kova su klimato kaita, mažesni kaštai, atsirandiančios technologijos, palankus reguliacinis režimas.

Q&A dalis:

Klausimas: Ką PL veiks su skalūno dujomis, juk vidiniam poreikiui dujų nereikia daug?
Atsakymas: Iš esmės skalūno dujos būtų eksportui. (kvailas klausimas ir kvailas atsakymas)
Klausimas: Kodėl planuojamas toks ilgas laiko tarpas pradėti išgauti skalūno dujas?
Atsakymas: Problemos yra geologinės – reikia išgręžti gręžinius, įvertinti potencialus.
Klausimas: Kas yra išteklių savininkas ir ar reikia išpirkti žemę iš savininkų?
Atsakymas: Išteklių – naftos, dujų, etc. – savininkas yra Lenkijos valstybė, tačiau pati žemė gali priklausyti privatiems savininkams. Paprastai kompanija turi išpirkti žemę iš savininkų.
Klausimas: Kaip skalūno dujų išgavimas įtakoja aplinkosaugą, ypač turint omenyje, kad Europoje gyventojų tankumas yra labai didelis? Atsakymas: Norint gauti leidimą Lenkijoje skalūno dujų išgavimui pagal galiojančius teisės aktus būtina atlikti PAV - poveikio aplinkai vertinimą. JAV turi patirties aplinkos apsaugos klausimais ir identifikuojant galimas aplinkosaugines rizikas, tačiau ne visuomet tą patirtį galima pritaikyti Europoje, ypač kai ES taikomi gerokai griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai.
Klausimas: Kieno know-how naudojamas Lenkijoje dirbant su skalūno dujų išgavimu?
Atsakymas: JAV kompanijos yra pagrindinės Lenkijos skalūno dujų resursų tyrinėtojos.
Klausimas: Ar būtų galima technologiškai pritaikyti skalūno dujų šachtas CCS (carbon capture and storage - CO2 saugykloms - mano suvokimu abejotinos vertės pinigų sukišimo po žeme projektams) atvejams?
Atsakymas: Ne, geologinė sandara netinkama.

Sako man - tu vis apie dujas, energetiką ir kitą kosmosą. OK - šiandien lengvai - AC/DC. Niekada nebuvau labai didelis jų gerbėjas, bet patinka man jie. Šiuo metu vyskta jų Black Ice albumo koncertinis turas. Artimiausias nuo Vilniaus koncertas buvo Varšuvoje, gegužės 27 dieną.


Ketvirtadienį 6 ryto išvažiavom į Lenkiją
 

, pasienyje mūsiškio pasieniečio klausimas:
- Juodukų nėr?
Toliau viskas labai sklandžiai ir po pietų buvome vietoje. Visiška egzotika lietuvio akims - mergaitės vidury miškų laukiančios savo princų su Iveco Stralis, Volvo FH ar MB Actros.
Prie įėjimo pardavinėjo bilietus po 100 zlotų. Mes buvom pasiėmę pagerintus, koncertą stebėjau maždaug už 30 metrų nuo scenos. Publika - nuo paauglių iki šeimų su vaikais ir to, kur ant pilvo buvo "Suck my" užsirašęs. 
"Pripučiama boba" - labai įspūdinga :)





Apie koncertą - man patiko. Na, taip Brian Johnson, kuris dainuoja AC/DC po Bon Scott mirties, vietomis padūsta ir akivaizdžiai momentais nebesudainuoja, bet reiktų atkreipt dėmesį, kad gimęs jis 1947. Be to, ne pieną gėręs...
</div>




Gerą įspūdį paliko kito "jaunuolio" (1955) Angus Young solo:


</div>

Prezidentė kol kas nepasirašė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriame, numatytas iš biokuro ir atliekų šilumos pagamintos energijos supirkimas aukštesniais tarifais nei iki šiol. Tas sakinys skamba taip: šiluma , pagaminta iš biokuro, geoterminės energijos ir deginamų atliekų bus superkama už nepriklausomo gamintojo siūlomą kainą, bet ne didesnę negu šilumos tiekėjo šilumos gamybos nuosavuose šaltiniuose vienanarė šilumos gamybos kaina, nustatyta pagal kasmet nekoreguojamą šilumos bazinę kainą. Tai reiškia, kad iš minėtų šaltinių pagamintą šilumą įmonės, parduodančios šilumą gyventojams turi supirkti už kainą ne didesnę arba lygią už mokamą iš dujų, mazuto ar kito brangaus kuro generuojamai šilumai supirkti. Kitaip tariant nelieka to biokuro, kaip pigaus kuro privalumo - iš jo pagaminta šiluma paruodama už konkurencigą su kitom kuro rūšimis kainą. Šilumos gamybos įmonės, o konkrečiai pati gudriausia - veikianti sostinėje, galėtų išskaidyti savo veiklą - ir biokuro katilines perduoti į kitas įmones, bei užsiimti nepriklausomo gamintojo veikla, tada gauti tarifą, lygų pastoviosioms ir kintamosioms generavimo iš iškastinio kuro sąnaudoms.

Prezidentė (matyt patarėjai supranta ką skaito) labai tiksliai pastebėjo, kad: "Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžių spragų šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita - nevaržomai didinant šilumos kainą prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių, o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus".

Dar viena maža detalė - biokuras skatinamas, kaip atsinaujinantis draugiškas aplinkai kuras, o svarbiausia - mažinantis priklausomybę nuo importo. Bet... atsiranda toks dalykas, kaip biokuro importas - iš Rusijos, Baltarusijos kitų šalių. Pagal statistikos departamento duomenis (http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024), jis pastruosius 10 metų auga ir 2008 metais sudarė 149,6 tūkstančio kubinių metrų, t.y. apie 13,7 procento nuo visų malkų ir medienos atliekų sunaudotų elektrinėse, katilinėse ir kituose įrenginiuose (aišku, dalis importuoto kuro gali būti sunaudota ir namų ūkiuose).

Be to, reikia nepamiršti ir kitų biokuro skatinimo priemonių :

Prievolė supirkti - Pagal Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisykles tiekėjo licencijos turėtojai ir visuomeninio tiekėjo licencijos turėtojai privalo iš gamintojų supirkti visą elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, nustatytomis kainomis ir parduoti ją savo vartotojams
Pirmenybė transportavimui - Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklėse numatyta, kad kai tinklo laidumas ribotas, perdavimo tinklo operatorius turi užtikrinti pirmenybinį elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, transportavimą elektros perdavimo tinklais
Supirkimo kainos - biokurą deginančioms elektrinėms Elektros energijos, atitinkančios viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, supirkimo kaina (be PVM) nustatyta 30 cnt/kWh., kai tuo tarpu rinkoje elektra šią gegužę perkama/parduodama po (http://www.baltpool.lt/ informacija) 9,9 -20 cnt/kWh
Elektrinių prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida - Gamintojams, kurių elektrinėse elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, taikoma prisijungimo prie veikiančių energetikos įmonių tinklų mokesčio nuolaida
Taršos mokesčio nuolaida - Skatinant elektros energijos gamybą biokuro elektrinėse, nuo 2005 m. balandžio mėn. fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių yra atleidžiami (LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas).
Atleidimas nuo akcizo - Nuo akcizų už elektros energiją atleidžiama elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) (LR Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas).
ES Struktūrinių fondų parama - numatyta, kad siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, tikslinga pastatyti naujų katilinių arba dalį katilinių modernizuoti, pritaikant naudoti minėtus išteklius (ES Struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007-2013 m. teikiama pagal Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas strategijai įgyvendinti. Viena iš veiksmų programų yra Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, pagal kurią ir bus skiriamos lėšos šiai veiklai).

Yra tokia UAB "Bionovus", kuri priklauso tai pačiai grupei įmonių, kaip ir Vilniui tiekianti šilumą bendrovė. Kuras, beje, kaip rašoma ir čia: http://www.bionovus.lt/lt/biokuras.html parduodamas katilinei (II tec'as prie Savanorių žiedo), kuri ir jums, gyvenantiems Vilniuje, šilumą tiekia.
Lietuva, aišku, maža šalis ir specialistai čia nesimėto, nenuostabu, kad jie dirba vienu metu vienur, kitu metu kitur. Insinuacijos - jūsų reikalas.
Taip kad, smartass kontora, su prieiga prie spendimus darančių žmonių ir valdantį visą grandinę nori pasiimti kuo daugiau iš paprasto vartotojo - kiekvieno iš jūsų, gerbiamieji, prisidengdama kilniais šūkiais.

Šiom dienom ant namų senajame Molėtų plente atsirado užrašai su gatvės pavadinimu.



Politikieriai žaidžia.

Nesenai buvo man papuolus knygutė apie 1990 kovo 11. 6 susilaikę skelbiant šalies nepriklausomybę buvo kas? Teisingai, šitie:

Edvardas TOMAŠEVIČIUS Valentina SUBOČ Stanislavas PEŠKO Ryčardas MACIEJKIANIECAS Leonas JANKELEVIČIUS Stanislavas AKANOVIČIUS

.

Man toks įspūdis susidaro, kad jie, stengdamiesi būti išrinkti tautiniu pagrindu tiesiog patys sukuria problemas ir paskui rėkdami kovoja.

Tik maža detalė - jei jūs galvojat, kad tai tik su A klasės pajamom susiję mokesčiai, tai nėra visai teisybė. Noriu jus informuoti, kad kiekvienąkart, užsipildami baką (40 litrų) benzino, kurio kaina 4,20 Lt/l jūs sumokate 168 litus, iš jų 100 litų - akcizo ir PVM pavidalu tiesiai į biudžetą.
Iš gautų 68 litų kuro pardavėjai ir gamintojai į biudžetą dar sumoka pajamų, Sodros, NT, pelno ir kt. mokesčius.

Kaip žinia, o kaip kam gal ir kaip nežinia, rytoj, t.y. balandžio 17 dieną - Energetikų diena. Sveikinu visus, kurie kaip nors prisideda prie to, kad namuose būtų šilta, gyvenime netrūktų šviesos ir energijos, kad byrėtų trąšos, suktųsi turbinos ir prie visos kitos gerovės kūrimo.

Sėkmės darbuose - ir Kainų komisija Jūs žingsnius telydi :)



p.s. kaip praleidęs kelias naktis oro uostuose užjaučiu tuos žmones, kurie įstrigę dėl pelenų... keistai skamba, nes, panašu atvejis beprecedentis savo mastais ir priežastimi.

Kartais namie pasidarom giros. Ragavę klausia, kaip tai daroma, bet jau užsi... pasakoti, o ir šiaip, raštas yra raštas. Proporcijos iš seno Šeimininkės vadovo. Visa kita - iš patirties.
Taigi - jums reikės kepalo juodos duonos. Jei neraikyta, suraikote ir paliekat, kad sudžiūtų - per kokią savaitę taps sausa. Greitesnis, bet daugiau energijos sąnaudų reikalaujantis variantas - džiovinate orkaitėje ( pusdienio, prie kokių 70 laipsnių temperatūros "su vėjeliu" užteks). Džiovintą duoną paskrudinat toj pačioj orkaitėj, aš kokius 170 laipsnių nustatau ir laikau, kol dūmelis pradeda eit. Paskrudinti reiškia, kad ji gali būti kažkiek pajuodavusi, bet nesuanglėjusi. Paskrudusi duona duoda gražesnę spalvą ir kitokį aromatą. Galima eksperimentuot.
Grįžę iš darbo užvirinat vandenį (kas turi sulos perteklių - galima sulą) ir užplikot duoną, kokiam didesniam inde. Aš paprastai daugiau kaip 6 litrų nedarau, nes stovėdama gira įgauna laipsnius, kas iš esmės gal ir nėra blogai, bet nebe taip skanu paskui, nes mielės perdirba cukrų. Užplikytą duoną paliekat per naktį, pasidarot duonos "trauktinę".
Kitą rytą nukošiat, papildot karštu vandeniu, tokiu kiekiu, kiek jo išėjo kartu su duona. Karštu - nes mielės geriau gyvena šiltame (manau "trauktinės" temperatūra, prieš dedant mieles turi būti 30 - 40 laipsnių max.). 10 litrų giros naudojama 30 gramų mielių ir 1 kilogramas cukraus. Mažesniam kiekiui - atitinkamai mažiau. Mieles gerai išmaišote su dalimi cukraus, tada visą reikalingą cukrų ir mieles sudedat į duonos "trauktinę" . Gerai išmaišot. Saują razinų ir kelis žiūpsnelius kmynų. Indas pastatomas šiltai - būtų gerai, jei aplinkos temperatūra bent apie +20. Ir einat į darbą. Po kokių 7 - 8 valandų jau reikalas turi būt įrūgęs - nugriebiat putas, supilstot į patogesnę tarą ir pastatot vėsiai. Viskas, atvėsinta gira skaniausia.
p.s. vietoje (ar dalinai pakeičiant) cukraus galima naudoti medų.

Vakar per žinias mačiau spaudos konferenciją, kurioje energetikos ministras teigė, kad „Lietuvos dujos“ bus priverstos investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotakių sujungimą. O priversti jas reikia, nes: " "Lietuvos dujos" aiškiai turi ekonominį interesą, tai - didelė investicija, ji neatsipirks. O mes laikomės, kad tai yra tiekimo saugumo klausimas. Tą klausimą turime spręsti įstatyminiu keliu įpareigodami "Lietuvos dujas", kad jungtis būtų statoma".
Jei gerai pamenu, vienas iš Lietuvos dujų akcininkų sutarties, pasirašytos tarp E.On, Gazprom ir Turto fondo punktų yra dedikuotas būtent Lietuvos ir bendro ES dujų tinklo sujungimui, kurį galima atlikti tik sujungus mūsų tinkus su Lenkija. Negarantuoju už tikslią teksto formuluotę, kuri yra, be kita ko, konfidenciali, bet ten akcininkai įsipareigoja priimti teigiamą sprendimą  dėl tokio projekto įgyvendinimo be jokių išlygų, jei tik bus rasta forma, kad projektas būtų ekonomiškai gyvybingas. Ekonomiškai gyvybingas jis gali tapti keletu būdų, arba esant jų kombinacijai - jei atsirado poreikis transportuoti dujas tuo dujotiekiu (pvz. rusiškų dujų tranzitas į Lenkiją, Lenkijos dujų įmonių poreikis pasinaudoti Latvijos Incukalns požemine dujų saugykla, atsiranda stambių vartotojų agrarinėje šiaurinėje Lenkijoje), arba gaunama ES parama projektui įgyvendinti, arba investicijų dalį dengia valstybė, arba investicijas apmoka įmonė iš gamtinių dujų perdavimo tarifo (rezultate už tai sumoka dujų vartotojai), arba, kaip minėjau, visų šių ar dalies faktorių kombinacija. Taigi, tas minėtas privertimas įstatymu statyti dujotiekį turėtų numatyti, kaip jis bus finansuojamas.
Investicijos į šį dujotiekį turėtų siekti apie 350 mln EUR. Įgyvendinimo trukmė - įvertinant dokumentacijos tvarkymo, sutarčių su žemių savininkais sudarymo ir statybos laikotarpius - apie 6 metai.
Įpareigojimai vykdyti ekonomiškai sunkiai pagrinžiamas investicijas vadinami viešąjį interesą įgyvendinančiais (arba tiesiog viešaisiais įpareigojimais). Skaitau dujų rinkos reguliavimo direktyvą 2003/55/EB, kuria turi vadovautis visos šalys narės vykdydamos dujų rinkos reguliavimą. Jos 3 straipsnio 4 dalį čia pacituosiu: "4. Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslus, užtikrinti aplinkos apsaugą, tam tikrais atvejais įskaitant kovos su klimato pasikeitimu priemones, ir saugų tiekimą. Viena iš šių priemonių gali būti atitinkamų ekonominių paskatų taikymas, tam tikrais atvejais panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones būtinosios tinklo infrastruktūros, įskaitant tarpusavio sujungimo pajėgumus, priežiūrai ir statybai."
Kažkaip man atrodo, jei sukuriamos paskatos investuoti, verslas ir investuoja, nes jau yra įsipareigojęs sutartimis. ES teisė nustato, kad tokios paskatos turi būti sukurtos tikintis rezultato. Visi atlieka savo darbą ir dujotiekis veikia.
Na, o, bet, tačiau, panašu, kad tai yrapasirengimas (bandymas pagrįsti) numatomus įgyvendinti pokyčius, susijusius su ES teisės perkėlimu čia aprašyta forma.
Bet gal mane per silpnai fazės veikia ir aš čia nieko nesuprantu :))

Premjeras paprašė/ pasiūlė Putinui modernizuoti mums dujų kainas. Asmeniškai, esu tikras, kad dabartinis kainos formavimo principas - pririšant jas prie konkuruojančio kuro kainos yra nebetinkamas, jo galiojimo laikas, sakyčiau baigėsi (sulig Pasaulio ekonomikos klestėjimo pabaiga ir grietinė, kurią buvo galima nusiimti - nuimta) todėl, kad - nelankstus ir smaugia dujų pirkėjus, kurie įvairiais lygiais jau ieško sprendimo būdų: tiekimo šaltinių, energijos išteklių, gamybos iškėlimo į šalis, turinčias pigesnių resursų vietoje (pvz. chemijos pramonę - į Nigeriją, ar panašiai) alternatyvų, o dėl to ima mažėti paties Gazpromo pardavimai. Procesas prasidėjęs ir, leisiu sau pasvarstyti, kad galūt ateityje bus taikomas tiek alternatyvomis, tiek ir išgavimo/transportavimo kaštais ir pelno norma kombinuotas kainos formavimo principas.
Bet mūsų atvejis unikalus, įgyvendindama ES teisę (III paketą) Lietuva turi galimybę pasirinkti kaip tai padaryti. Po praėjusios savaitės Vyriausybės pasitarimo, prieš šį vizitą buvo išplatinta žinia, kad mes renkamės visiško nuosavybės atskyrimo principo taikymą (kalbėjau su kolegomis čekais, jie planuoja įgyvendinti švelnesnį veiklų nepriklausomumo užtikrinimo modelį ITO - nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus, lyg ir vokiečiai šiuo keliu eis, nekalbant apie latvius ir estus, kurie apskritai turi išimtis ). Kas reiškia, kad nei E.ON nei Gazprom, kaip akcininkai, negalės dalyvauti perdavimo tinklų įmonėse (negalės turėti akcijų). Neaišku kaip tai bus padaryta, bet neatmesčiau, kad šio uždavinio sprendimas gali "modernizuoti" dujų kainas, įvertinant galimą kompensavimą akcininkams už nuosavybės atsisakymą. Bet gal yra kokių saliamoniškų sprendimų, nesekančių LEO LT klausimo išsprendimo pavyzdžiu. Kažin - kas tada imtųsi tinklų nuosavybės - galbūt valstybė pasiliktų 51 procentą, o likusius parduotų. Yra kandidatų čia mūsuose... :)

O gal tai buvo tik manevras, prilygstantis Vytauto manevrui 1410 - aisiais ir mes laimėsim tą mūšį. Nežinau. Aš pastaruoju metu jau nieko nebežinau :)))

Rūsyje tarp kadaise prakuroms sumestų laikraščių radau 1994 07 16 "Lietuvos aidą". Laikai, kai bankininkai ir "brigadni" nešiodavosi mobiliuosius telefonus - lagaminus :) Jūsų dėmesiui nuskanavau lentelę su bankų siūlomomis palūkanomis už indėlius litais ir valiuta. Dabar žiūrint - akivaizdu, kad ilgai gyventi taip bankai negalėjo, o tada žmonės tikėjo, nešė savo santaupas :

Pastaruoju metu kas netingi naudoja abrakadabrą "III paketas" ir tie, kurie supranta apie ką šneka ir tie, kurie tik vaidina, kad supranta ir pašnekėti mėgsta - žodžiu, kas bent kiek prie energetikos klausimų bando prisiliest. Pamonininkai, partijos, LLRI, apžvalgininkai, visi pastaruoju metu į mass media išmetamuose rašinėliuose apie tą patį - 3 paketą ir, dažniausiai, visi skirtingai. Iš esmės tai dokumentai, skirti pilnavertės energetikos rinkos sukūrimui. Kadangi be konteksto apie tai suprasti nelengva, teks šiek tiek išsiplėsti. Rekomenduoju rasti savyje jėgų. Vadovėlių apie tai nėra daug prirašyta.
Pradėkime nuo to, kad energetika - savo natūralia prigimtimi yra monopolinis verslas. Kažkada kažkas rado dujų (1960 - 1980 - aisiais dominavo Europoje išgautos dujos), arba rado tinkamų rusų, pastatė vamzdį, ar laidus, susitarė su vartotoju ir pardavinėjo jam už kokią nors kainą, kokia tam kažkam atrodė teisinga, arba kainą nustatydavo valstybė. Didieji vartotojai dažnai dengdavo mažųjų sąnaudas, vienos veiklos - kitas ir panašiai. Tas pats ir su elektra.
Yra 3 energetikos verslo dedamosios - dujų gavyba (angl. upstream)/elektros gamyba, tada dujų/elektros transportavimas ( perdavimas, skirstymas) (angl. downstream) ir galiausiai produkto (dujų arba elektros, bendrai imant - energijos) pardavimas vartotojui, vadinamas tiekimo veikla.

 

( kaip yra ir kaip buvo: )

Papuolė vienas žmogus po klanų kovų presu, pavadinimu - žiniasklaida. Prasidėjo viskas nuo Respublikos, kuri , 2010 02 23, psl. 1,3 straipsnyje Energetikos anekdotas / Energetikos anekdotas be energetikų rašo, cituoju:

"Teatro atstovas

- Ar paskambinome į "Palėpės" teatrą? - paklausėme surinkę Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus BRAZIŪNO darbo telefono numerį.
- Iš principo jūs paskambinote į Energetikos ministeriją, bet su manimi šnekate.

- Kalbamės su "Palėpės" režisieriumi?
- Šiek tiek - taip.

- Kaip suderinate energijos išteklių, elektros ir šilumos problemas su spektaklių režisūra, vaidyba?
- Tai mano veikla po darbo.

- Tačiau studijavote aplinkosaugos mokslus?
- Esu baigęs šildymą-vėdinimą VGTU ir šioje ministerijoje dirbu pagal specialybę. Teatre aš tik leidžiu savo laisvalaikį."

Vakare tai jau pasigavo M-1 ir sukūrė "Rūgščioms žinioms" pranešimą.

Šiandien gi (2010 02 26) Lietuvos rytas,Laiko ženkluose rašo , psl. 2, cituoju: " Tačiau ko tik nesurasi dabar A. Sekmoko valdose - po ministeriją išdidžiai vaikšto energetikais tapę socialinių mokslų daktarai, aplinkosaugininkai ir netgi šildymo-vėdinimo ekspertais besiskelbiantys palėpės teatro režisieriai."

Esmė, iš tiesų ne tame, kad jie rašo apie Energetikos ministeriją ar ten dirbančius nekompetetingus žmones, bendrapartiečius, ar lėšų švaistymą - jų toks darbas ir, sakyčiau, pareiga, esmė tame, kad tingint pasigilinti, kaip ir kam iš tiesų išleidžiami biudžeto pinigai, nueita lengviausiu keliu pasirinkta auka - ikona ir tai padaryta labai nepataikant. Va - režisierius dirba. Tauta burzgia. O kad žmogus tikrai savo reikalo specialistas, kad dirba šitoj sferoj jau 3 metai, kad vienas iš nedaugelio iš tiesų turinčių energetiko išsilavinimą toje ministerijoje ir, kad tas pats teatras - yra VGTU studentų teatras - neįdomu:)) Ar žurnalistams iš tiesų rūpi, ką jie rašo ir kaip jie rašo ir kokios kokybės informacija patenka į viešumą?