Taigi, giliai nekapstant leiskite jums parodyti savo įspūdžius iš pusantros paros kelionės į Baltarusiją, kuri, kaip šventai įsitikinę mūsų kaimynai, yra LDK pagrindas, bent jau Naugardukas, tai tikrai buvo Lietuvos sostinė ir karalius Midaugas kalnelyje prie šio akmens palaidotas beesąs:
Kelionė buvo pažintinė, aplankant Lydą, Myrą ir Nevyžių. Galiausiai - Minskas. Šalis kaimyninė, atrodo visai šalia, bet sienos pateisina savo pavadinimą. Dėl laukimo tuos porą šimtų kilometrų gali tekti važiuoti ir visą parą. Aš nekalbu apie krovinių vežimą, dabar ten stovi 25 - 30 km ilgio fūrų eilės, protu nesuvokiama.
Taigi - Lyda - atstatė pilį. Realiai, tai tėra išorinė siena, viduje praktiškai tuščia. Pamenu į Lydą 1994 metais važiuodavome iš gretimai esančio kaimo traktoristo pirkti dyzelio. Butelis už 150 litrų. Tada dar vizų nebuvo ir eilių kažkaip nebuvo.

Čai Myro pilis, UNESCO kultūros paveldo sąraše. Pastatyta 1500 kažkuriais metais, sovietmečiu buvo įrengti komunaliniai butai, bokštuose laikė šieną ir gyvulius. Dabar ten muziejus, bet tiek renovacija, tiek ir muziejaus eksponatai sukuria įspūdį, kad viskas vakar pirkta Senukuose. Iš išorės gražu.

Pilyje yra muziejus skirtas žydų tragedijai per WWII pažymėti. Nelabai išsami ekspozicija, bet plakatas toks sultingas.
Nesvyžiaus pilis - kitas reikalas, beje, taip pat UNESCO sąrašuose, padaryta rimtai, investuota jau 60 mln. USD. Pilis priklausė Radviloms. Čia aš pamačiau, kodėl bedarbystė baltarusijoje tik 0,7 procento. Kiekvienoj salytės, kad ir kokia ji maža bebūtų sėdi po 2 darbuotojas, lauke trinasi mentas, dar + keli apsauginiai.
Nesvyžiuje yra bažnyčia, gražiai išpieštais skliautais, ten sėdi tokia babytė, kuri turistų be gido neįleidžia, gido, jei jis atėjo susitarti ir yra be turistų - irgi neįleidžia, bet kartais įleidžia :)



Čia bažnyčia Minske, nebuvau joje, bet gražiai atrodo.
Angliškų užrašų netrūksta, sakyčiau, net daugiau nei pas mus. Net kelio ženklai su užrašu FOG yra.
Čia ta žymioji biblioteka iš išorės ir iš vidaus. Konstrukciškai įspūdingas statinys, architektūriškai - pagal skonį.


Čia profesinis nukrypimas - matote, kaip eina skirstomasis dujotiekis - atviru būdu kiemais, ant atramų. Man atrodo baisiai, pas mus tokių dalykų praktiškai nepamatysi. O šiaip, labai išvystyti dujų tinklai, praktiškai dujas kiekvienas kolchozas turi. Netaupo, pastatuose labai šilta.

Baltarusija yra tvorų šalis, jie akivaizdžiai turi tvorų fetišą. Tokia tvoraaptverti visi kaimai. Valdžia nupirko ir aptvėrė. Tik nuo keliopusės, tiesa.
Čia šiaip vaizdai iš kiemų. Prie Minsko namai, aišku geresni, aplinka kur kas tvarkingesnė


Vyriausybės rūmai - čia negalima fotografuoti.
Negalima tai negalima, kaip gi nenufotografuosi. Trinasi daug milicininkų.

Čia KGB pastatas. Drebėkit.

Visokiųtokiųužrašųyranemažai.IrLeninų,norsirpatrauktųišscentriniųaikščiųlabiaunuoakių, dar likę. Baltarusiams svarbus II pasaulinis karas. Apie 25 procentus gyventojų neteko jo metu. O ir šiaip, Baltarusija kaip nepriklausoma valstybė egzistavo gal pusmetį, tokie jų saviidentiteto ženklai.
Baltarusių kalba yra viešuosiuose užrašuose, nors dauguma kalba rusiškai, arba taip, kaip Batka. O batkos kalba vadinama Trasianka - rusų kalba su baltarusišku koloritu.


Aišku, prekybos centrai, kaip gi be jų. Matydamas, kaip jie šluoja akropolius:
buvau susidaręs įspūdį, ad ie geriausiu tveju ten turi uonos ir ieno. Ir tikrai turi ir duonos ir pieno ir viso ko ito turi, u maistu problemų ėra, asirinkimas emažas. Ten su pramoninėm prekėm reikalai liūdnesni. Brangu ir nėra pasiūlos. Tiesa, ali kilti klausimas, kaip milijonų miestui užtenka10prekybcentrių, dydžio ulig X Maxima. Beje, pastatė vieną grandiozinį, nusižiūrėję į Akropolį, sakė greitai atidarys, Zamak vadinsis.

Yra ir keletas supermarketų. Tik pardavėjos kaip šeškai, piktos. Ir tos kur saldainius parduoda ir tos, kur kvepalus ir padavėjos piktos, o viešbučio registratūroje dirbanti apkritai isterikė pamišėlė. Bet tokios ten aptarnavimo tradicijos.

Komunarka gamyklos saldainiai - labai geri. Stoličnyje, superiniai.

Yra lietuviško alaus, Karūnos šokoladų.
Iš ten žmonės atsiveža po butelaitį įdomesnio gėrimo, trauktinių paprastai.
LEDiniai šviesoforai.

Tai dabar apie statybas. Statybų tikrai daug. Žiauriai daug

Butų kainos - nuo 900 USD už kvadratą iki... na, šitam prestižiniu vadinamame name, pačiame miesto centre butai kainuoja apie 2000 USD už kvadratą.
Kaip ten jie viską nusiperka, kai minimali alga 100 eurų, o ją gauna gydytojai, mokytojai, neklauskite, nežinau, bet sako vaikšto daug juodų pinigų. Pensijos 200 - 500 USD. 500 aišku gauna, koks nors šūdmalys karininkas, kai 200 - buvęs daktaras. Resursų kainą kompensuoja valstybė, todėl už 2 kambarių butą (kas labai svarbu mūsų proletariatui) sumoka 150 litų (šildymas, elektra, vanduo, kitos komunalinės paslaugos).
Turiu pastebėti, kad žmonės apsirengę gražiai. Pakankamai europietiškas miestas, bent jau Minske Rusijos mažiau nei mūsų provincijoj (moterys aukštakulniais per pusnis neklampoja).

Čia yra jų arena, šalia velodromas. Arenoje ar





Naujų pastatų architektūra, žinoma skonio reikalas, bet man tai atrodo ne kaip. Šiaip batka ten reguliuoja visus dalykus nuo AikiZ. Dabar pasakė, kad gyvenamųjų namų užteks ir galima pabaigti tik pradėtus projektus. Vystys miestus - satelitus. Provincijos miestus atnaujina derliaus nuėmimo šventėms, vadinamc. Šventę visada aplanko batka. Priima darbus. Apsilankykit, yra ten ką pamatyti.





Comments
Dar didelį įspūdį paliko švara. Nešinau, kuom jos ten lupa Lukašenka, bet tikrai švaru. Išpeckiotą sieną retai pamatysi.
Visas grožis baigėsi kai mūsų ekskursiją nuvežė apnakvydinti. Pionierių stovykla, spalio pabaiga, gal kokie minus 15, kambariai nekūrenti...