You are viewing nemunas

Previous Entry | Next Entry

Dujos LT


IMAG0312-1

Mes turim dujų! O tai skamba, kaip gero norvegiško gyvenimo perpsektyva. Mes pagaliau bent kažko turim vertingo po žeme, tame tamsiai pilkame ir juodame skalūnuotame molyje 1500 – 2000
metrų gylyje. Ir, panašu, kad turime daug, daug daugiau nei tos mistinės, smetoniškai riebios naftos kuri ten, kažkur užsienio gamyklose, praktiškai neperdirbta, virsta tepalais, kurių mes nematėm…

Tačiau šią naujieną lydi klasikinis tokiais atvejais scenarijus - susirėmė “už” ir “prieš”, metamos ekologijos ir nesiskaitymo su tautos nuomone kortos, čia pat jos atmušamos raudonais runkeliais ir įtarimais Gazpromo interesų atstovavimu. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė bent keliolika straipsnių šia tema, klausimą svarsto Seime. Aplinkosauginės baimės, kurios, kalbant apie šių dujų gavybą, dažniausiai aptarinėjamos, visose šalyse, vaidina ne paskutinį vaidmenį. Ir gerai, apokaliptinių vaizdų iš youtube savo kieme niekas nenorėtų matyti, rizikas reikia įvertinti. Racionaliai mąstant mes turime teorinę galimybę užbaigti nuo valstybės užgimimo 1918 aisiais besitęsiantį energetinį prakeiksmą, pasireiškiantį, lyginant su aplinkinėmis šalimis, didelėmis kainomis ir politinėmis manipuliacijomis, tačiau tam dar reikia rimtai padirbėti.

Status quo

Amerikiečiai pirmieji užsiėmė skalūninių dujų gavyba, ištobulino technoloijas ir prieš trejus metus iš importuotojų tapo potencialiais eksportuotojais. Bent 500 kompanijų išgrežė mažiausiai 40000 gręžinių. Europoje gavyba žengia tik pirmuosius žingsnius. Spurtavo lenkai, tyrimo darbams suteikę 109 licencijas, tiesa, kol kas atlikta tik 13 gręžinių iš planuotų 127, o klausimų – daugiau nei atsakymų. Švedai jau atliko tyrimus, 2012 spalį Gripen gas kompanija patvirtino, kad dideli, ekonomiškai išgaunami resursai laukia savo valandos telkiniuose pietinėje Švedijos dalyje, tiesa skalūnų sluoksnis yra visiškai negiliai - iki 200 metrų gylyje. Didžioji Britanija 2012 gruodį panaikino tyrimų draudimą, tačiau Sam Laidlaw, Centrica, valdančios British Gas, vadovas sausį Davose apramino entuziazmą pareikšdamas, kad skalūnai žaidimo taisyklių taip, kaip JAV nepakeis dėl aplinkosauginių, reguliavimo klausimų, apgyvendinimo tankumo ir žemių savininkų požiūrio. Rumunai šiemet nutraukė tyrimų moratoriumą ir planuoja rytinėje šalies dalyje pradėti tyrinėjimo darbus. Na, o prancūzams skalūno bent jau kol kas tikrai nereikia, jie gano atomą, todėl 2011 jų parlamentas uždraudė tyrimus ir gavybą, tą patį 2012 padarė bulgarai, sako todėl, kad nėra šimtaprocentinės garantijos, kad nieko neatsitiks.
Manoma, kad Lietuvoje galima būtų išgauti apie 80 mlrd. m3 (beveik 30 metų dabartinio Lietuvos suvartojimo) – sutikite, per daug, kad į tai nekreipti dėmesio. Užvirus emocingoms “galima – negalima” diskusijoms, racionalus pasirodė Seimo komiteto sprendimas kreiptis į Mokslų akademiją. Juk, galiausiai tam valstybė mokslą ir finansuoja, kad savo didelėmis galvomis padėtų priimti tokius sprendimus. Mokslininkų pateiktoje ataskaitoje išvada vienareikšmė, cituoju pažodžiui: “reikia neatidėliotinai vykdyti žvalgybos bandymus labai ribotame gręžimo aikštelių kiekyje (dviejose)”.
Kodėl taip? Nes tik gavę tyrimų atsakymus investuotojai galės priimti sprendimus dėl pinigų įmerkimo, o valstybė gakės įvertinti, ar pateisinama šios veiklos rizika ir kiek už tai paimti, žinoma tam, kad du kartus per žiemą bet kuris lietuvis galėtų išvykti atostogauti į, pavydžiui, Maldyvus ar Chamonix. Svarbu demitologizuoti procesą, užtikrinti jo kontrolę ir pasirūpinti, kad valstybė o pirmiausia gyventojai, kurių aplinkoje vyks gavyba, naudos gautų daugiausiai.

Technologija

Pirmas tyrimų etapas - seisminiai bandymai – sukeliamos nedidelės vibracijos po žeme, o pagal sukeltus žemės gelmių atspindžius sudaroma savotiška požemio nuotrauka. Būtent tokie darbai buvo atliekami prieš porą metų greta Telšių, nustatant gelmių tinkamumą požeminei dujų saugyklai įrengti. Poveikis aplinkai – minimalus, vienintelė iš ten mus pasiekusi žinia buvo ta, kad laukuose pasimetė keletas tyrimams naudotų akumuliatorių. Pažystami Telšių policininkai pasakojo, kad ne be ruginukės pagalbos. o ką - dirba vyrai, toli nuo savo tėvynės Vengrijos, prasiskaidrindavo su skaidriaja, taip ne tik akumuliatorius galima pamesti. Šiemet užbaigtas kitas tyrimų etapas – išgręžti keturi tiriamieji gręžiniai - du vertikalūs virš 1,5 km ir dvi horizontalios atšakos. Teko jums apie tai ką nors girdėt? Turbūt tyliai gręžė.
Tyrimais nustačius, kad vykdyti veiklą įmanoma ir apsimoka, daromi gavybos gręžiniai. Taip, gręžinių įrengimo metu poveikis aplinkai jau ženkliai didesnis – transporto ir statybos darbų keliamas triukšmas, dulkės, rausiama žemė, . Įrengiamos kelių hektarų ploto gręžinių aikštelės, paprastai turinčios iki 10 gręžinių. Na, pasižvalgykite google maps po JAV, nėra tas velnias toks baisus, kaip piešiama. Jūsų dėmesiui skalūnų gręžinių aikštelė:

shale gas pennsylvania 3

Konkrečiai šis gręžinys padarytas 2011 metų pabaigoje. Gylis 1940 metrų, panašiai toks, kokiame skalūnai slepiasi ir Lietuvoje. Hidrauliniam ardymui panaudota 20000 kubinių metrų vandens - maždaug 8 olimpiniai baseinai. Pagrindinės medžiagos (jokia tai paslaptis):
Ethylene Glycol
Diethylene Glycol
Polyethylene Glycol
Superior Biocide 2,2-Dibromo-3-nitrilopropionamide
Superior Frac
Base Fluid Water
Sand (Proppant)
Propping Agent Crystalline Silica
Sodium Chloride
Surfactant Inner Salt of Alkylamines
Nickel Chelate Catalyst
Oxygen Scavengar Ammonium Bisulfite 0.07930%
Scale Inhibitor Ammonium Chloride
Methanol
Atgautas skaidymo vanduo laikomas baseine netoliese

Apsidairykite aplinkui, ten jų daugybė. Ne toks baisus tas verslas, koks yra bandomas pavaizduoti.

marshall county Shale 1
Šia gręžimo aikštelę rasite čia

shale gas washington county1
Beveik kurortinė vietovė, apsižvalgykite

shale gas pennsylvania 1
Štai vieta Pensilvanijoje

shale gas pennsylvania 2
Aikštelės, praktiškai ūkininkų kiemuose

Gręžinių aikštelės realybėje atrodo geriau, nei kai kurių gyventojų kiemas. Beje, gyventojų tankumas Pensilvanijoje, valstijoje, kurioje išgaunama daugiausia skalūnų dujų, yra beveik 110, Lietuvoje - 46 gyventojai kvadratiniame kilometre. Gręžiniai įrengiami šalia gyvenviečių, kai kur, vos ne fermų kiemuose, na, tai paneigia mitą, kad tik mažai gyvenamose JAV vietovėse vykdoma ši veikla.
Beje, atsikratykime taip mėgiamos saviplakos - gyventojų pasipriešinimas tokiems projektams nėra tik Lietuvos fenomenas. Štai pavyzdžiui nemažoje dalyje Niujorko valstijos savivaldybių dujų gavyba uždrausta ar pristabdyta:

shale ban


Gręžinio įrengimas užtrunka apie mėnesį. Atlikus gręžimo darbus suformuojamas kelių sluoksnių cementinis apvalkalas, saugantis, kad gręžiniu keliaujančios medžiagos nepatektų ten ,kur joms nereikia patekti. Gręžinio sandarumo užtikrinimas viena sudėtingųjų ir svarbiausių techninių užduočių.
Įprastuose dujų telkiniuose išgręžus gręžinį dujos iš porėtų ir laidžių uolienų vertikaliu gręžiniu veržiasi į žemės paviršių, pakeliui atsinešdamos ir skystas angliavandenilių frakcijas, kurias galima pilti tiesiai į paprastesnių variklių benzino baką (buvau gavybos vietose 2008, skaniausia ten Beluga, jei jau to klausiate:))

IMGP0931

Skalūnų uolienos gerokai sunkiau atiduoda prieš kelis šimtus milijonų metų susiformavusiose uolienuose esančias dujas, tad ekonominiam efektui pasiekti reikia padidinti pasiekiamo požeminio paviršiaus plotą, o tam reikalinga ta “baisioji” technologija. Horizontalūs gręžiniai ir hidraulinis uolienų plėšymas, padarantis poras ir išlaisvinantis 1,5 - 2 km gylyje esančius angliavandenilius, tai nuo 1970 - ųjų taikomas ir tobulinamas metodas, per keletą pastarųjų metų ir pakeitęs dujų rinkos situaciją.

Beje, ar žinojote, kad Lietuvoje hidroardymas taip pat jokia naujiena, jis taikytas naftos gręžiniuose. Vandens, smėlio ir cheminių medžiagų mišinys spaudiamas į gręžinį 500 - 600 bar slėgiu ir uolienas plėšo maždaug 100 metrų spinduliu. Įvairios studijos nurodo, kad į paviršių grąžinama iki 50 procentų vandens, kuris surenkamas į talpyklas, ar specialiai tam įrengtus tvenkinius. Su 10000 – 25000 kubinių metrų vandens (vaizdžiai šnekant nuo 4 iki 10 olimpinių baseinų vandens tūrio) iš kiekvieno gręžinio, grįžta tai, kas į jį įleista ir tai, kas yra skaidomose uolienose – ištirpusios dujos, druskos, metalai, organinės priemaišos, gali būti ir radioaktyviųjų elementų (skamba baisiai, tačiau jie kartais išsiskiria ir iškasus elementarią pamatų duobę). Atgautas vanduo, su priemaišomis turi būti išvalytas iki tinkamo išleisti į aplinką. Hidraulinis plėšymas tame pačiame gręžinyje gali būti atliekamas keletą kartų.
Galiu paneigti keletą mitų - netiesa, kad gręžinyje naudojama 600 skirtingų cheminių medžiagų, taip pat neteisinga ir kai kuriose rimtose studijose bei spaudoje pateikiama informacija, esą mišinių sudėtis negali būti atskleista dėl komercinės paslapties. www.fracfocusdata.org pateikiama informacija apie tūkstančius JAV išgręžtų gręžinių, jų gylį, vietą ir plėšymui panaudotų medžiagų sudėtį bei kiekius. Štai informacija apie vieną iš Chevron gręžinių:
Chevron


Gėlo vandens sluoksniai Lietuvoje slūgso maždaug iki 1100 metrų gylio, “derlingasis” skalūnų sluoksnis nuo jo atskirtas dvejais, maždaug 200 metrų nelaidžiais sluoksniais. Kad skaidymui naudotas vanduo su cheminėmis medžiagomiss jais migruos labia mažai tikėtina (na, dujos iš Latvijos Inčukalns požeminės dujų saugyklos pro tokius sluoksnius neprasiveržia, žmonės virš jos gyvena ir vandenį geria, saugykloje buvau 2009, čia pasiskaitykite, kaip ten kas ir kaip), tačiau, kaip pažymi geologai, svarbu, kad nebūtų sluoksnių nesandarumo (nesandarumai nustatomi atliekant tyrimo darbus).
Išgavus dujas požeminiais arba antžeminiais vamzdynais, kuriuos dar reikės pastatyti, jos turės būti patiektos į bendrą šalies dujų perdavimo sistemą. Ši užduotis, dėl egzistuojančių saugos reikalavimų ir užstatytų teritorijų gali būti sudėtinga. Be to, kol nėra aiški dujų sudėtis (jų kokybė turi atitikti tam tikrus tehninius reikalavimus tam, kad suteiktų vartotojui reikiamą šilumos kiekį ir saugiai degtų įrenginiuose), neaišku, ar bus reikalingi išgautų dujų perdirbimo įrenginiai.

Ekonomika

Gavybos kompanijos, savaime suprantama, imasi tų projektų, kurie generuoja pakankamą gražą. Tik po tyrimų bus aišku, ar tai verta pradėti gavybą. JAV, priklausomai nuo išgavimo sudėtingumo, gavybos savikaina siekia iki 7 dolerių už MBtu (milijonų britų terminių vienetų, t.y. apie 5 – 6 lietuviški centai už mums labiau pažystamą dydį – kilovatvalandę). Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, dėl sudėtingesnių gavybos sąlygų, brangesnių resursų ir gausesnių aplinkosauginių reikalavimų Europoje gavybos kaina gali siekti nuo 8 iki 10 dolerių už MBtu.
Dujų kainos, dėl skalūninių dujų gavybos, bei ekonomikos sulėtėjimo 2008 – ųjų pabaigoje krito nuo 10 – 11 dolerių už MBtu iki dabartinių 4 – 5. Reikšmingiausiame Europos dujų prekybos taške NBP (National Balancing Point – Didžiojoje Britanijoje), 2012 aisiais vidutinė dujų kaina buvo apie 9,21 JAV dolerio už MBtu, Vokietijos EEX biržoje trumpalaikių sandorių kaina šiuo metu svyruoja tarp 11 ir 15 JAV dolerių už MBtu.
eex price

 Lietuvoje, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateikiamais duomenimis dujų kaina 2012 – 2013 metais svyravo 14 – 17 JAV dolerių už MBtu ribose: http://www.regula.lt/lt/dujos/duju-kainos/
 Sprenžiant iš šių skaičių, skalūninės dujos padarytų teigiamą įtaką dujų kainoms visame regione, vartotojams sudarytų vienodas konkurencines sąlygas.

Darbo vietos būtų sukurtos ne tik gavybai vykdyti ir aptarnauti. Galėtų vystytis dujas naudojanti chemijos, stiklo pramonė, energetika, šiltnamiai, jos yra ir kuras transportui. Gali būti sukurta kažkas panašaus į klasterius, kad šią pramonę aptarnautų ir jos išgaunamais resursais visų pirma pasinaudotų mūsų šalis, kurdama aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Bet čia jau ima kilti tokie klausimai, kaip – o kas ten dirbs?

Ką daryti?

Reikia suprasti, kad gamyba visada turi tam tikrą riziką aplinkai, todėl tų rizikų sumažinimui reikia pasiruošti iš anksto, kad investuotojai žinotų sąlygas ir viso to kainą, o valstybė žinotų, ko reikalauti. Aišku, kad bus problem, bus sugadintų kelių, triukšmo, avarijų, aišku, kad bus gaisrų, nuotėkių, sprogimas gal koks, bet gavybos kompanijos turi dirbti taip, kad jų būtų kuo mažiau ir pasekmės būtų toleruotinos.
Dabar, kol bus gauti tyrimų rezultatai, yra metas aiškiai surašyti taisyklės, ką privalo padaryti valstybė, ką privalo padaryti žemės savininkai, ką privalo padaryti gavybą vykdanti bendrovė, taip pat sugalvoti, kokias teises gauna gyventojai ir kokias verslas.
Valstybė šiuo klausimu akivaizdžiai turi per mažai know – how. Jau dabar Vyriausyvė turėtų paskirti 3 – 4 aplinkosaugos, geologijos, ekonomikos specialistus rengti techninę užduotį ir tarptautinio pirkimo konkurso dokumentus aplinkosaugos ir geologijos ekspertų kompanijai samdyti, kuri už kelių šimtų tūkstančių eurų sumą per metus ar pusantrų paruoštų išsamias technines taisykles, kuriose būtų nurodyti reikalavimai gręžiniams, gavybos aikštelėms, gręžinių išnaudojimo lygiui, ir jų konservavimui, vietos rekultivavimui, metano ir cheminių medžiagų nuotėkių į gruntinius vandenis ar kitus vandeninguosius sluoksnius, oro taršos prevencijai.
Kol vyks tyrimo darbai, dar iki gręžinių eksplotacijos pradžios turi būti nurodyta iš kur ir kokiais kiekiais galės būti imamas vanduo hidrauliniam plėšymui, numatyta kokiose vietovėse turės būti priimamas panaudotas vanduo tam, kad būtų perdirbtas ir mažiausiu poveikiu aplinkai panaudotas procesui iš naujo. Kokie reikalavimui triukšmui, transporto srautams. kaip veiks valstybinė stebėsenos sistema, ką ir kaip reikės matuoti, kiek tai kainuos?
Kadangi, skirtingai nei JAV, žemės savininkui, nepriklauso gelmėse esantis turtas, gyventojai negautų adekvačių JAV išmokėtoms sumų už sudarytus nepatogumus, galėtų būti numatytas toks mechanizmas, kad gyventojai gautų palyginamą kompensaciją (reikia tikėtis, kad žemės reforma tose vietovėse baigta ir, pradėjus veiklą, nepaskirstyta ar negrąžinta žemė neatsidurs rajono mero ar žemėtvarkininkų nuosavybėje).
Dar blokas reikalų yra susijęs su poveikio aplinkai vertinimu, leistinu užstatymo tankiu greta gręžinių ir dujotiekių, avarijų lokalizavimo planais, fizinės, civilinės, priešgaisrinės saugos reikalavimais, atstumais iki pastatų, projektuotojų, montuotojų civiline atskomybe. Lietuvoje tai detaliai, net sakyčiau persidengiančiai viskas aptarta įvairiuose teisės aktuose, daug ką galima pritaikyti iš turimos praktikos.
Turi būti įvertintas naftos ir dujų išteklio mokesčio dydis ir apmokestinimo būdas, ar paliekamas toks, koks dabar yra, ar reikia ieškoti kitokių sprendimų - už kiekį, už kiekį ir už vietą, mokesčio dydžio priklausomybė nuo darbo vietų ir panašiai, taip pat, kiek to mokesčio teks savivaldybėms, kuriose vyks gavyba. Turi būti nustatytos atbaidančios nuo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų nevykdymo baudos.
Rengiant energetikos strategiją reiktų įvertinti atsirasiančias galimybes ir pagalvoti, kaip dujas vartojanti pramonė atrodys po 5 – 10 metų, ar bus dar likę Lietuvoje vartotojų, kuriems jau dabar reikia vežti aukštas importo ir strateginių projektų įgyvendinimo kainas?

Vietoje išvadų

Kol kas esame juodojoje nežinojimo zonoje. Svarbu gauti pakankamai geologinių duomenų struktūrų tinkamumui nustatyti, kol jų nėra visa skalūnų revoliucija - tik kalbos. Gavyba labai priklauso nuo dujų telkinio kokybės, nors žinome kiek gavyba kainuoja JAV, tačiau kiek Lietuvoje – galima tik spėlioti. Svarbu, kad vietos gyventojų bendruomenės suprastų kas bus daroma, gautų realią naudą ir nesipriešintų gavybai, Jei su žmonmis nebus dirbama, gręsia VAE referendum baigtis. Gavybos veiklą turėtų vykdyti patirties, įrangos ir aukščiausios klasės specialistų turinčios kompanijos, kurioms išduodami veiklos leidimai su gerai apgalvotomis sąlygomis, o kontroliuojančios institucijos gebėtų atlikti stebėseną vadovaudamosi aiškiomis metodikomis, naudodamosi reikiamomis techninėmis priemonėmis ir gebančios pasisamdyti geriausius specialistus. Tik taip gaima sukurti visuomenės pasitikėjimą. Be to, reikia pasiruošti laiką valgančius teritorijų planavimo dokumentus, technines taisykles, peržiūrėti gavybos mokesčius. Ir galbūt, labai galbūt tapsime antra Danija, kuri tik 70 – ųjų pabaigoje pradėjo eksploatuoti gamtinių dujų telkinius Šiaurės jūroje ir iš to uždirbo krūvą pinigų.
Ir dėl Dievo meilės, bent jau atlikime tyrimus, o kol gausime jų rezultatus, yra laiko pasiruošti sėkmės istorijai.

Nuroda: - Lietuvos mokslininkų išvadų pdf: http://skalunudujos.info/wp-content/uploads/LMA-komisijos-isvados-del-skalunu-duju.pdf

Nuorodos:

Nemunas

Comments

( 9 comments — Leave a comment )
Lilija Putnienė
Apr. 3rd, 2013 01:08 pm (UTC)
Lilija
Dar naftos perdirbimo gamyklas parodykit, "achema" trašų gamyklą nesimato guglėje turbūt...O atominė kaip atrodo? Irgi nematoma?
Kas čia per gasdinimai? Atominė-baubas, skalūnai - baubas, beje ir saulės baterijos - irgi baubas. Kaip atsibodo tas informacinis karas.......Ar norim turėti savo energiją ar nenorim?
(Anonymous)
Apr. 3rd, 2013 04:04 pm (UTC)
Re: Lilija
Matau jus nesupratot esmes. Cia kaip tik parodyta, kad poveikis aplinkai minimalus, visai ne toks, kokiu gasdina, o naudojama chemija visai ne slapta, o viskas pakankamai viesa. Atsipalaiduokit, ponia.
(Anonymous)
Apr. 5th, 2013 05:30 pm (UTC)
:)))
Pasikarščiavau :)
(Anonymous)
Apr. 10th, 2013 12:38 pm (UTC)
Prašom deguto į ugnį, aktyvesnei diskusijai:
http://www.zaliojilietuva.lt/aurelija-stancikiene-penkios-netiesos-apie-skalunu-dujas-1112.html

betkokiu atveju tikrai nežiūrėčiau į pavyzdį, kaip ten pas juos už atlanto.
Daug ten pas juos purvinų dalykų jau tampa įprastais ir savaime suprantamais ir nemanau, kad če mes aborigenai, gal tiesiog jie jau išsigimė...
Vardan valdžios ir lyderiavimo pasaulyje galima bet kam įrodyt savo tiesą, o kas nepatikės - tą nupirkt...

___
Binzius
nemunas
May. 29th, 2013 12:12 pm (UTC)
Bet sutik, kad Stancikienė tekstą išvartė taip, kaip jai patogiau.
(Anonymous)
Jun. 4th, 2013 12:14 pm (UTC)
vytas911
visi išvarto kaip patogiau, ne tik Stancikienė...
(Anonymous)
Jun. 9th, 2013 10:55 pm (UTC)
Gal galite pateikti saltinius, kur radote chemines medziagas naudojamas gavybos procese? Kadangi net LMA pateiktame tekste teigiama, kad chemines medziagos nera zinomos ir tai yra komercine paslaptis.
nemunas
Jun. 12th, 2013 10:10 am (UTC)
www.fracfocusdata.org yra pateikiama info apie kiekvieną grežinį, paspaudus ant gręžinio gaunama lentelė su panaudotom cheminėm medžiagom.
(Anonymous)
Aug. 16th, 2013 12:54 pm (UTC)
aktep
problema zmoniu galvose.nereikia atomines,duju,gamyklu,kirsti misku,tiesti keliu etc.,o valgyt pasirodo reikia.Ir bet koks referendumas visad palaikys ne logikos ir sveiko proto puse.
( 9 comments — Leave a comment )