Nemunas (nemunas) wrote,
Nemunas
nemunas

Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Photobucket
Paveiksliukas iš www.sbmoffshore.com

Pastaruoju metu tai dar vienas top klausimas. Aišku daugiausia gilinamasi į tai, "kodėl Lubys", bet aš šiek tiek apie kitus dalykus noriu papasakot.
Suskystintos gamtinės dujos (SGD) tai tos pačios gamtinės dujos, kurias mes gauname iš Rusijos Gazpromo. Tik jos transportuojamos ne vamzdynu o laivais. Atvežamos į uostus ir atiduodamos į tą pačią gamtinių dujų perdavimo sistemą. Tam, kad būtų galima pervežti kuo didesnį jų kiekį, jos atšaldomos iki skystėjimo temperatūros minus 161 laipsnio pagal Celsijų. Taip jų tūris sumažėja apie 600 kartų. Tokiu būdu dideliais atstumais dujos patenka į geriausiai už jas mokančias rinkas, pvz. iš Kataro, Nigerijos, Ramiojo vandenyno šalių į Europos, JAV ir Azijos (Japonijos, Kinijos) rinkas. Tai yra vienas iš sparčiausiai augančių energetikos rinkos sektorių. Europoje daug valstybių investuoja ar svarsto galimybę investuoti į SGD importo infrastruktūrą (Šiuo metu Europoje funkcionuoja 15 SGD importo terminalų. Didžiausi SGD importo terminalai (pajėgumas 10 mlrd. m3 per metus) pastatyti Prancūzijoje ir Ispanijoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. 3) terminalai įrengti Kipre ir Graikijoje). Tame tarpe investuoti planuoja ir Lietuva. Yra daromos 2 terminalo įrengimo mūsų pajūryje galimybių studijos. Spalio mėnesį Ūkio ministerija ir Achema - didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, įsteigė UAB, kuris rūpinsis terminalo atsiradimu. Bet nereikia pamiršti, kad SGD yra tiekimo būdas, o ne naujas energijos šaltinis. SGD technologija ir infrastruktūra suteikia galimybę pateikti į rinką dujų išteklius, kurie anksčiau buvo neprieinami (Kataras, Nigerija, Omanas, Alžyras, Ramiojo vandenyno baseino šalys) , o dujų gavybos infrastruktūros savininkams SGD atveria pasaulinę dujų rinką. Komunalinių paslaugų ir pramonės įmonėms tai yra energijos tiekimo diversifikavimo ir saugumo užtikrinimo priemonė.
SGD projektų ir verslo plėtra meta naujus iššūkius bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar tai nacionalinės gavybos, ar mažesnės naujų rinkų ieškančios naftos ir dujų bendrovės, ar labai stambios bendrovės, kuriančios integruotas SGD grandines, ar komunalinių paslaugų įmonės, siekiančios užtikrinti ir diversifikuoti pirminius kuro tiekimo šaltinius. Todėl nenuostabu kad ir Lietuvoj , Achema susidomėjo. Jie vartoja apie 1,5 milijardo kubų per metus, tiekimo vamzdis ir tiekėjas tik vienas. Nors iki šiol rusai mums dujas tiekė ir tiekia, sakyčiau, pavyzdingai. 
Su laiku galėtų prisidėti prie projekto ir suskystintų gamtinių dujų gamintojai (Ispanijos patirtis), arba, atvirkščiai, būtų idealu, jei terminalo statytojai investuotų į kokį nors "upstream" ir skystinimo projektą kokioje nors, pvz. Nigerijoje. Tada būtų garantuotas tiekimas ar bent jau "gas swap" biznis. Tik tiek, kad mūsų tauta, skirtingai nuo, ko gero geriausių Europos prekybininkų olandų, dar turi mažai patirties tokiame multikultūriniame darbe. Ateities dujų rinkoje SGD sudarys vis didesnę dalį. Dabar pasaulinėje SGD rinkoje pastebimos tokios rizikingos tendencijos, kaip:
didėjančios suskystinimo sąnaudos - brangsta metalai, daugiau statoma terminalų, projektai specifiniai, todėl tiek projektuotojai, tiek statytojai, tiek įrangos gamintojai nusigriebia grietinę;
riboti naujų suskystinimo pajėgumų statybos įsipareigojimai, griežtai ribojantis pasiūlą
artimiausioje ateityje;
šoktelėjusios SGD kainos dėl didelės paklausos Azijoje - pavyzdžiui 2008 metų pradžioje Japonijoje (kuri naudoja nemažai gamtinių dujų, bet visas jas importuoja būtent laivais) po sisteminio sutrikimo buvo atjungtos kelios atominės elektrinės. Teko generuoti elektrą dujomis kūrenamose elektrinėse. Laivai greitai pasuko Japonijos link, nes jie mokėjo po 700 - 800 dolerių už 1000 kubinių metrų, kai tuo tarpu Europos rinkoje kainos buvo iki 500 dolerių.
SGD biržinės rinkos (spot market) raida - apie 30 procentų suslystintų gamtinių dujų dabar parduodama ne kaip iki šiol buvo įprasta tokiems produktams - pagal ilgalaikes sutartis, bet tiesiog biržos sandoriais. Ekspertai prognozuoja, kad su laiku šis procentas padidės.

Bendrąja prasme šios dujos yra brangesnės šiek tiek už tiekiamas vamzdynais + reikalingos investicijos, kurių atsipirkimui reikalingos lėšos taip pat bus įtrauktos į tarifą. Bet saugumas kažkiek didesnis. Be to, terminalas būtų reikalingas visam regionui. Lietuvai reiktų bent 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus pajėgumo terminalo. pagrindinė mūsų bėda - mažas pajūris, nulis vietos uoste. Terminalas darys poveikį aplinkai - statybos metu ir po jos. Kai kurie jo statiniai gali siekti 50 metrų aukštį. Pastačius visa tai kuo arčiau uosto įplaukos kanalo (tai būtina kuo didesniam civiliniam saugumui užtikrinti), statiniai matysis, ko gero nuo Juodkrantės net plika akimi. Bet čia problemos gali būti išspręstos kai kuriomis techninėmis priemonėmis.  
Gal kam gali pasirodyti netikėti sprendimai dėl tokių objektų, bet mūsų rinkti Seimo nariai 2007 priėmė atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, pagal kurią vystoma visa šalies energetika, joje tokio terminalo statyba numatyta. Tai viskas vystoma lyg ir planuotai, bet į detales leistis ar svarstyti ar jis apskritai bus pastatytas nenorėčiau :)

p.s. FOS CAVAOU LNG - statomas suskystintų dujų terminalas Prancūzijoje. Į šį terminalą investuota virš 500 mln. eurų. Terminalas užima apie 80 ha plotą. 69,7 % akcijų priklauso GAZ DE FRANCE , o likę - TOTAL. Projektas buvo pradėtas 2001 m., statybos darbai prasidėjo 2004 m. vasarą. Atidarymas numatomas 2009 m. antroje pusėje (buvo planuota atidaryti anksčiau, tačiau dėl eksperimento metu įvykusio sprogimo, atidarymo planai nusikėlė po metų, bet vidgi akivaizdu, kad tai trunka apie 7 - 8 metus). Terminalo talpa apie - 8, mlrd. m3 gamtinių dujų per metus.

 



Pradžiai tiek, vėliau parašysiu daugiau... DAUGIAU - DISKUSIJŲ KOMETARUOSE

upd: numatoma daryti dar ir trečią studiją - suskystintų gamtinių dujų išdujinimo transportavimo laivuose (kai nereikia krante statyti terminalo, tik švartavimosi prieplauką ir priėmimo vamzdyną) - taip vadinama EXMAR technologija. Dalį studijos finansuos Europos Komisija. Bet studija, kiek aš žinau, apims ne tik Lietuvą, bet visą Baltijos regioną.

Tags: dujos, lng
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic
    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 11 comments