?

Log in

No account? Create an account

Previous Entry | Next Entry

Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Photobucket
Paveiksliukas iš www.sbmoffshore.com

Pastaruoju metu tai dar vienas top klausimas. Aišku daugiausia gilinamasi į tai, "kodėl Lubys", bet aš šiek tiek apie kitus dalykus noriu papasakot.
Suskystintos gamtinės dujos (SGD) tai tos pačios gamtinės dujos, kurias mes gauname iš Rusijos Gazpromo. Tik jos transportuojamos ne vamzdynu o laivais. Atvežamos į uostus ir atiduodamos į tą pačią gamtinių dujų perdavimo sistemą. Tam, kad būtų galima pervežti kuo didesnį jų kiekį, jos atšaldomos iki skystėjimo temperatūros minus 161 laipsnio pagal Celsijų. Taip jų tūris sumažėja apie 600 kartų. Tokiu būdu dideliais atstumais dujos patenka į geriausiai už jas mokančias rinkas, pvz. iš Kataro, Nigerijos, Ramiojo vandenyno šalių į Europos, JAV ir Azijos (Japonijos, Kinijos) rinkas. Tai yra vienas iš sparčiausiai augančių energetikos rinkos sektorių. Europoje daug valstybių investuoja ar svarsto galimybę investuoti į SGD importo infrastruktūrą (Šiuo metu Europoje funkcionuoja 15 SGD importo terminalų. Didžiausi SGD importo terminalai (pajėgumas 10 mlrd. m3 per metus) pastatyti Prancūzijoje ir Ispanijoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. 3) terminalai įrengti Kipre ir Graikijoje). Tame tarpe investuoti planuoja ir Lietuva. Yra daromos 2 terminalo įrengimo mūsų pajūryje galimybių studijos. Spalio mėnesį Ūkio ministerija ir Achema - didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, įsteigė UAB, kuris rūpinsis terminalo atsiradimu. Bet nereikia pamiršti, kad SGD yra tiekimo būdas, o ne naujas energijos šaltinis. SGD technologija ir infrastruktūra suteikia galimybę pateikti į rinką dujų išteklius, kurie anksčiau buvo neprieinami (Kataras, Nigerija, Omanas, Alžyras, Ramiojo vandenyno baseino šalys) , o dujų gavybos infrastruktūros savininkams SGD atveria pasaulinę dujų rinką. Komunalinių paslaugų ir pramonės įmonėms tai yra energijos tiekimo diversifikavimo ir saugumo užtikrinimo priemonė.
SGD projektų ir verslo plėtra meta naujus iššūkius bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar tai nacionalinės gavybos, ar mažesnės naujų rinkų ieškančios naftos ir dujų bendrovės, ar labai stambios bendrovės, kuriančios integruotas SGD grandines, ar komunalinių paslaugų įmonės, siekiančios užtikrinti ir diversifikuoti pirminius kuro tiekimo šaltinius. Todėl nenuostabu kad ir Lietuvoj , Achema susidomėjo. Jie vartoja apie 1,5 milijardo kubų per metus, tiekimo vamzdis ir tiekėjas tik vienas. Nors iki šiol rusai mums dujas tiekė ir tiekia, sakyčiau, pavyzdingai. 
Su laiku galėtų prisidėti prie projekto ir suskystintų gamtinių dujų gamintojai (Ispanijos patirtis), arba, atvirkščiai, būtų idealu, jei terminalo statytojai investuotų į kokį nors "upstream" ir skystinimo projektą kokioje nors, pvz. Nigerijoje. Tada būtų garantuotas tiekimas ar bent jau "gas swap" biznis. Tik tiek, kad mūsų tauta, skirtingai nuo, ko gero geriausių Europos prekybininkų olandų, dar turi mažai patirties tokiame multikultūriniame darbe. Ateities dujų rinkoje SGD sudarys vis didesnę dalį. Dabar pasaulinėje SGD rinkoje pastebimos tokios rizikingos tendencijos, kaip:
didėjančios suskystinimo sąnaudos - brangsta metalai, daugiau statoma terminalų, projektai specifiniai, todėl tiek projektuotojai, tiek statytojai, tiek įrangos gamintojai nusigriebia grietinę;
riboti naujų suskystinimo pajėgumų statybos įsipareigojimai, griežtai ribojantis pasiūlą
artimiausioje ateityje;
šoktelėjusios SGD kainos dėl didelės paklausos Azijoje - pavyzdžiui 2008 metų pradžioje Japonijoje (kuri naudoja nemažai gamtinių dujų, bet visas jas importuoja būtent laivais) po sisteminio sutrikimo buvo atjungtos kelios atominės elektrinės. Teko generuoti elektrą dujomis kūrenamose elektrinėse. Laivai greitai pasuko Japonijos link, nes jie mokėjo po 700 - 800 dolerių už 1000 kubinių metrų, kai tuo tarpu Europos rinkoje kainos buvo iki 500 dolerių.
SGD biržinės rinkos (spot market) raida - apie 30 procentų suslystintų gamtinių dujų dabar parduodama ne kaip iki šiol buvo įprasta tokiems produktams - pagal ilgalaikes sutartis, bet tiesiog biržos sandoriais. Ekspertai prognozuoja, kad su laiku šis procentas padidės.

Bendrąja prasme šios dujos yra brangesnės šiek tiek už tiekiamas vamzdynais + reikalingos investicijos, kurių atsipirkimui reikalingos lėšos taip pat bus įtrauktos į tarifą. Bet saugumas kažkiek didesnis. Be to, terminalas būtų reikalingas visam regionui. Lietuvai reiktų bent 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus pajėgumo terminalo. pagrindinė mūsų bėda - mažas pajūris, nulis vietos uoste. Terminalas darys poveikį aplinkai - statybos metu ir po jos. Kai kurie jo statiniai gali siekti 50 metrų aukštį. Pastačius visa tai kuo arčiau uosto įplaukos kanalo (tai būtina kuo didesniam civiliniam saugumui užtikrinti), statiniai matysis, ko gero nuo Juodkrantės net plika akimi. Bet čia problemos gali būti išspręstos kai kuriomis techninėmis priemonėmis.  
Gal kam gali pasirodyti netikėti sprendimai dėl tokių objektų, bet mūsų rinkti Seimo nariai 2007 priėmė atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, pagal kurią vystoma visa šalies energetika, joje tokio terminalo statyba numatyta. Tai viskas vystoma lyg ir planuotai, bet į detales leistis ar svarstyti ar jis apskritai bus pastatytas nenorėčiau :)

p.s. FOS CAVAOU LNG - statomas suskystintų dujų terminalas Prancūzijoje. Į šį terminalą investuota virš 500 mln. eurų. Terminalas užima apie 80 ha plotą. 69,7 % akcijų priklauso GAZ DE FRANCE , o likę - TOTAL. Projektas buvo pradėtas 2001 m., statybos darbai prasidėjo 2004 m. vasarą. Atidarymas numatomas 2009 m. antroje pusėje (buvo planuota atidaryti anksčiau, tačiau dėl eksperimento metu įvykusio sprogimo, atidarymo planai nusikėlė po metų, bet vidgi akivaizdu, kad tai trunka apie 7 - 8 metus). Terminalo talpa apie - 8, mlrd. m3 gamtinių dujų per metus.

 



Pradžiai tiek, vėliau parašysiu daugiau... DAUGIAU - DISKUSIJŲ KOMETARUOSE

upd: numatoma daryti dar ir trečią studiją - suskystintų gamtinių dujų išdujinimo transportavimo laivuose (kai nereikia krante statyti terminalo, tik švartavimosi prieplauką ir priėmimo vamzdyną) - taip vadinama EXMAR technologija. Dalį studijos finansuos Europos Komisija. Bet studija, kiek aš žinau, apims ne tik Lietuvą, bet visą Baltijos regioną.

Nuorodos:

Nemunas

Comments

( 11 comments — Leave a comment )
vklase
Oct. 21st, 2008 11:28 am (UTC)
dar vienas šaltinis į bendrą paveiksliuką, jeigu jau domina:
http://www.apn.ru/news/article20893.htm
nemunas
Oct. 21st, 2008 11:50 am (UTC)
Mano nuomone, tai toks OPEC'as su tokia struktūra, koordinuotumu ir veiklos pobūdžiu, koks yra naftos sektoriuje -neįmanomas. Ar bent jau ne šiuo metu. Straipsnio pavadinimas per skambus.
Visų pirma dujos yra absoliučiai kitoks produktas negu nafta, nors tai ir konkuruojantis kuras. Dujos yra skirtos tam tikroms rinkoms ir tam tikriems vartotojams. Jų išgavimo taip lengvai nepakaitaliosi, ar bent jau to nenori daryti dauguma išgavėjų. Bet kokiu atveju, dujų kainas reikės taikyti prie to tikrojo OPECo reguliuojamų naftos kainų (kas šiuo metu ir atliekama). Be to, šalys labai jau skirtingos, skirtingi gavybos būdai, skirtingi tiekimo keliai ir technologijos skirtingos rinkos.
Bet rizika, kad pradės kvotuoti investicijas, žinoma, yra.
vklase
Oct. 21st, 2008 11:58 am (UTC)
man tai skamba kaip piariškas gazpromo ėjimas kiek pagąsdinti pirkėjus, krintant kainoms.
ten toje pačioje info yra užuomina, kodėl tai neveiks kaip naftinis - vamzdžiai.
nemunas
Oct. 21st, 2008 12:30 pm (UTC)
Gamtinių dujų kainos nustatomos metams. Jos susietos su naftos kainomis. Dauguma vartotojų (pagrindiniai dujų vartotojai yra energetikos įmonės) gali naudoti kelias kuro rūšis. Pingant naftai, pigs ir dujos, kaip sakiau, čia daugiau viską diktuoja "tikrasis OPECas, realiai protingas verslininkas niekada gyvenime į tokį PR dėmesio nekreips. Čia greičiau masėms pagąsdinti skirta propaganda.
gerasirdis
Oct. 21st, 2008 03:33 pm (UTC)
Oro pilys ir dujų karteliai
>Gamtinių dujų kainos nustatomos metams.
>Jos susietos su naftos kainomis
Tai atrodytų, dar vieno kartelio net ir nereikia- viską galima valdyti valdant naftos kainas per tą patį OPEC?

Bėje, man asmeniškai gan keista, kodėl tas suskystintų dujų "sudujinimas" (ar kaip čia?) reikalauja tokių didelių investivijų. Juk tereikia tik šiek tiek pašildyti, ir- vėl turim dujas.

Esi visiškai teisus, kad tai nėra joks naujas energijos šaltinis ir pan- tai tik vamzdžio "privedimas" prie jūros, ty tiekėjų diversifikacija. Kuri, įtariu, iš principo negali būt pelninga tol, kol neateis bėda (o tada teminalą statyt bus pervėlu).
nemunas
Oct. 22nd, 2008 07:05 am (UTC)
Re: Oro pilys ir dujų karteliai
Praktika rodo, kad skaičiai - ne iš piršto laužti. tai labai sudėtingas statinys, kurio dalis statoma atviroje jūroje. Kainuos šie dalykai:
1. Aikštelės paruošimas, tinkamo grunto suvežimas, polių sukalimas ( poliai siekia 60 metrų ir daugiau) nes tokiems statiniams būtinas stabilumas.
2. Talpų, į kurias buss iškraunamos SGD statyba. Talpos po 130 - 160 tūkst. m3 kainuoja apie 70 - 80 mln eurų. Talpos izoliuotos, betono kevalas, metalo, dirbančio kriogeninėse temperatūrose kevalas. Šiluminė izoliacija
3. Prieplauka - švartavimosi vieta atviroje jūroje (klaipėdos uoste vietos, kiek žinau, nėra, be to įplaukos kanalas siauras, kai kurie laivai prisijuokauja iki to, kad, kaip rašė šiemet spauda, juos priplaka prie pirmos ar nulinės krantinės, dar - per arti daugiabučiai, čia jau civilinės saugos klausimai žaidžia), iškrovimo rankovės, bangolaužiai (šitie žiauriai brangūs). reikalavimai vien prieplaukai sudaro keliasdešimt puslapių.
4. projektavimo darbai. Reik daug brėžinių ir specifinių konstrukcijių - inžinerinių sprendimų. kaina bent 10 mln eurų.
5. bendrastatybiniai darbai - patys įsivaizduojat kokie jie brangūs.
6. Vamzdynai nuo iškrovimo rankovių iki terminalo krante.
7. Perdavimo sistemos modernizavimas ir išplėtimas, atvedant vamzdyną iki uosto, juk reiks terminalą prijungti prie visos sistemos.
8. Dujų garintuvai, kogeneracinė elektrinė, nugaravusių laikymo laikotarpio metu (boil off) dujų regeneravimas ar sukūrenimas technologinėms reikmėms.
9. Pagalbinis ūkis - šimtai siurblių, kompresorių, dešimtys kilometrų vamzdynų.
10. Visos sistemos valdymui būtina SCADA sistema - šita kokius 10 mln. eurų kaip nieko kainuos.
Štai ir susidaro 400 - 500 mln eurų.

Lenkai SNC-Lavalin kontoroj jau užsakę techninį terminalo Swinoujscie uoste projektą. Jie planuoja į 500 mln eurų bendrą biudžetą tilpti.
gerasirdis
Oct. 22nd, 2008 10:51 pm (UTC)
9. Mes jamam šitą pagalbinį ūkį
Na vienu žodžiu, viskas aišku- reikia didelio ūkio, su dideliu neūkiškumu, otkatais ir pinigų plovimu per statybas.

Bėje, sakyčiau, apseinant be tarpinio saugojimo, ir dujas iškart garinant ir tiekiant į sistemą galima būtų nemažai sutaupyt, bet... žinoma, yra koks nors labai protingas techninis paaiškinimas, kodėl taip daryt neišeina. Ypač kai galima parduoti talpas tarpiniam saugojimui po 70-80mln eurų.
nemunas
Oct. 23rd, 2008 05:24 am (UTC)
Re: 9. Mes jamam šitą pagalbinį ūkį
matai, čia ne mano sugalvota schema, taip statomi visi terminalai. o ir jų įrengimo kainos visame pasaulyje +- vienodos.
yra keletas terminalų, kuriuose dujos atiduodamos tiesiai į sistemą be talpyklų (JAV pagrinde). Užsiima šiais reikalais pvz. http://www.torplng.com yra ir video.
Bet ekonomika čia groja kitaip:
1. reikia laivo - regazifikatoriaus.
2. laivo iškrovimas iškart išdujinant užtrunka gerokai ilgiau, kas sąlygoja mažesnį reisų skaičių ir ilgesnį laivo atsipirkimo periodą, be to, dažniausiai reikia specialiai tam terminalui statyti laivą.
3. ne visose jūrose šitokia sistema tinkama dėl skirtingų bangų ilgių, srovių, vandens temperatūros (išgarinimui naudojama šiltų jūrų vandens šiluma) ir t.t.
4. mažoms sistemoms, kokia realiai yra Lietuvos sistema, be tarpinio saugojimo ir neturint požeminės dujų saugyklos atsiranda atidavimo į tinklą problema, perdavimo sistemos operatorius gali nepriimti dujų bet kada, kada tik atplaukia laivas, nes neįmanoma subalansuoti sistemos.
žodžiu, čia yra niuansų.
(Anonymous)
Oct. 11th, 2010 06:45 am (UTC)
G.
Laba diena,

Gaila kad nenagrinėjate saugumo(fizinio) klausimo, arba kitaip - objekto pavojingumo įvertinimo.
Juk krovinys ypač pavojingas?
Ar aš klystu?
Ir ta Kiaulės nugara man visai miela;
O kad kainos mažės-lėčiau didės- (piliečiams) netikiu;
ir už DAUG mln. euru galima daug dujų nupirkti- kiek laiko gyventojai už tiek galetu nemokamai tas dujas deginti.. na įmonės(ė) tai greičiau.
O Lietuvoj kaip žinia ekonominis pakilimas ir valstybės lėšų nėr kur dėti.
Na žodžiu aš skeptiškas.
G. is Klaipėdos
P.S. Lietuvos dujas irgi privatizavo su dujų "pigimo" vėliava - cha cha cha
(Anonymous)
Feb. 11th, 2011 10:05 am (UTC)
Jonas
Ar kas apskaičiavo kiek kainuos gamtinės dujos jas suskystinant:energijos sąnaudos suslėgimui,atšaldymui,transportavimo laivais išlaidos, ir t.t.? Gal jų kaina prilygs ar bus artima naftinių dujų kainai?
nemunas
Feb. 14th, 2011 08:40 am (UTC)
Re: Jonas
SGD kaina formuojama atsižvelgiant į vamzdynais tiekiamų dujų kainą. žinoma, suskystintų naftos dujų kainos nepasieks, tuo labiau, kad SND apmokestinamos dideliu akcizu, tačiau klausimas, kiek sąnaudų reikės padengti kokiam kiekiui. juk akivaizdu - jei terminalas stovės pustuštis, CAPEX ir OPEX mažam kiekiui darys didelę įtaką.
( 11 comments — Leave a comment )